62 metų Čongčingo komunistų partijos lyderio ir jo šeimos gyvenimas dabar jau lyginamas su įtempto siužeto trileriu.
Kaip kiekviename gerame detektyviniame romane istorija prasidėjo nuo lavono. 2011 metų lapkričio 15-ąją kambarinė pramoninio Pietvakarių Kinijos miesto Čongčingo viešbučio kambaryje aptiko negyvą britų verslininką N. Heywoodą.
Policijos pateikta išvada – apsinuodijimas alkoholiu, vėliau – širdies ritmo sutrikimas tenkino giminaičius ir artimuosius.
Neatlikus autopsijos lavonas buvo kremuotas.
Tik vėliau policija išsiaiškino, kad N. Heywoodas veikiausiai buvo nunuodytas mirtinu kalio cianido kokteiliu.
Jau kuris laikas ši žmogžudystė kinams užgožė kitus įvykius. Diena po dienos į viešumą išplaukia naujų šiurpių detalių kovojant dėl valdžios, kuri N. Heywoodui kainavo gyvybę, o Kiniją įstūmė į seniai neregėtų politinių krizių verpetą.
Lemtinga plevėsos pažintis
N. Heywoodas buvo nuotykių ieškotojas. Jis gimė 1970-aisiais Anglijoje, mokėsi geriausiose šalies elitinėse mokyklose ir universitetuose.
Automobiliu išmaišė Jungtinę Karalystę, vėliau pasisamdė į jachtą, kad perplauktų Atlanto vandenyną.
Bet tai nenumalšino brito potraukio pažinti tolimus kraštus.
N. Heywoodas dešimtame dešimtmetyje patraukė į Šiaurės Rytų Kinijoje esantį uostą Dalianą – čia pradžioje mokė anglų kalbos. Tai buvo metas, kai šalies patiriamas ekonominis bumas davė rezultatų, o N. Heywoodas įžvelgė gerų galimybių sau.
Britas ieškojo ryšių su kinų elitu, siuntė tuzinus laiškų aukštiems pareigūnams ir Komunistų partijos funkcionieriams, bet atsakymo sulaukė tik iš vieno – Čongčingo komunistų partijos pirmininko Bo Xilai.
Tarp sumanaus, garbės ištroškusio brito, kuriam tėvynė seniai buvo tapusi per maža, ir aukštas pozicijas užimančio, intelektualaus ir ne mažesnio garbėtroškos kinų partinio veikėjo, kurio karjera kaip tik pradėjo staigiai kilti į viršų, užsimezgė draugystė.
Abipusiškai naudinga draugystė
Bo Xilai beveik 20 metų gyveno šiaurės rytinėje Kinijos dalyje. Ten jam tėvas, kinų revoliucionierius, parūpino bendruomenės valdytojo pavaduotojo vietą.
Jis su žmona Gu Kailai gyveno nedideliame bute ir veržėsi pirmyn tol, kol gavo provincijos vadovo postą.
Būtent Bo Xilai yra priskiriami nuopelnai dėl Daliano uosto pavertimo klestinčiu pramoniniu centru.
Bet tuomečio Kinijos prezidento Jiang Zemino dėmesio jis dar labiau nusipelnė ne savo laimėjimais, o akcija, kai jo portretais buvo nukabinėtas visas miestas.
N.Heywoodas tapo savotišku Bo Xilai sūnaus globėju ir padėjo jaunuoliui patekti į legendinį anglų jaunuolių koledžą Harou, kurį pats kadaise lankė.
Britas sumaniai naudojosi savo ryšiais su Bo Xilai šeima ir kitais kinų elito atstovais.
Jis dirbo vienoje privačioje saugos bendrovėje, kurią įkūrė buvęs britų slaptosios tarnybos MI6 agentas.
N.Heywoodas teikė verslo konsultavimo paslaugas prabangių „Aston Martin” automobilių gamintojams, atvėrė kelius užsienio bendrovėms į Dalianą, su draugu įkūrė konsultacijų bendrovę „Heywood Boddington Asoociates” ir įregistravo Londone savo motinos adresu.
Ambicingos moters iškilimas
Bet tai buvo tik ledkalnio viršūnė, mat britas užsiėmė ir nešvariais darbeliais.
Be legalaus verslo, jis taip pat padėjo Bo Xilai ir jo žmonai Gu Kailai išgabenti už šalies ribų didžiules kaip kyšius gautas pinigų sumas.
Pora vien per pastaruosius dvejus metus gavo 120 milijonų eurų kyšių.
52 metų Gu Kailai laikoma pagrindine įtariamąja N. Heywoodo žmogžudystės byloje, balandžio viduryje buvo suimta kartu su savo namų tarnautoju.
Ją pažįstančių kinų toks posūkis pernelyg nenustebino, mat ambicinga moteris jau buvo įpratusi problemas spręsti šalindama kliūtis nuo kelio.
Gu Kailai – ne mažesnė garbėtroška nei jos sutuoktinis. Tik jis mėgo valdžią, o ji – pinigus.
Gu Kailai kilusi iš vadinamosios Kinijos komunistų aristokratijos: jos tėvas buvo žinomas generolas Gu Jingsheng’as.
Panašiai kaip ir Bo Xilai, Gu Kailai ir jos keturios seserys patyrė daug kančių, kai jų tėvai buvo teisiami ir kalinami per kultūrinę revoliuciją.
Gu Kailai turėjo nutraukti mokslus, jai teko pabūti mūrininke, padirbėti skerdykloje.
Vėliau ji studijavo teisę ir tarptautinę politiką Pekino universitete.
Ji buvo viena pirmųjų Kinijos moterų, tapusių advokate.
Bo Xilai ją sutiko 1984-aisiais per tarnybinę kelionę.
„Jis priminė mano tėvą, buvo tikras idealistas”, – vėliau sakė Gu Kailai duodama interviu kinų laikraščiui.
Pora susituokė po dvejų metų, o dar po metų pasaulį išvydo sūnus Bo Guagua.
Gu Kailai Daliane įkūrė advokatų kontorą. Karjeros laiptais kopti sekėsi, o apie sėkmingą teisininko karjerą moteris papasakojo dviejose populiariose knygose, apie ją sukurtas net filmas.
Bet didžiausias šios moters kapitalas buvo jos vyro valdžia.
„Daugelis vietos ir tarptautinių bendrovių naudojosi Go Kailai ir jos advokatų kontoros paslaugomis. Už darbą jie mokėjo jai pinigus, bet iš tikrųjų pirko Bo Xilai palankumą”, – sakė kinų žurnalistas Jiang Weiping’as.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis atskleidė nešvarias Bo Xilai šeimos machinacijas ir už tai aštuonerius metus praleido kalėjime. Oficiali suėmimo priežastis – valstybės paslapčių išdavimas.
„Gu Kailai buvo tikroji Daliano valdovė ir anuo metu uždirbdavo iki 1,6 milijardo dolerių per metus”, – sakė žurnalistas Jiang Weiping’as, dabar saugiai gyvenantis Kanadoje.
Žmona pasijuto visagalė
Turtas ir sėkmė tikriausiai kažkuriuo momentu Gu Kailai susuko galvą. Net iš artimiausių draugų ji pradėjo reikalauti ištikimybės įrodymų, o tai labiau įprasta tik mafijos organizacijoms.
Teigiama, kad kartą ji pareikalavusi iš N. Heywoodo duoti jos šeimai ištikimybės priesaiką ir išsiskirti su žmona.
Kinė įtūžo, kai jis atsisakė tai padaryti. Gu Kailai manė, kad kažkas iš šeimos patikėtinių išduoda informaciją Bo Xilai politiniams priešininkams.
Vis dėlto dėl savo žmonos nuopuolio Bo Xilai galėtų kaltinti ir save.
Daugelis vadinamosios Kinijos raudonosios aristokratijos narių savo valdžią per praėjusius dešimtmečius panaudojo tam, kad sukauptų įspūdingą turtą.
Bet retai tai buvo taip akivaizdu kaip Bo Xilai atveju.
Miestą valdė lyg feodalas
„Miestas, skendintis rūke” – taip 30 milijonų gyventojų turintis Čongčingas vadinamas ne tik dėl orų, bet ir politinio klimato. Nuo 2007 metų šio didmiesčio partiniu lyderiu tapęs Bo Xilai valdė jį geležiniu kumščiu.
Iš Daliano jis pasikvietė artimų draugų: policijos vadovą, kovos menų sportininką 52-ejų Wang Lijuną, kuris buvo pelnęs nuožmaus ir negailestingo kovotojo su nusikalstamumu šlovę.
Per kelerius metus jis iš paprasto policininko tapo policijos viršininku. Sklinda legendos, kad Wang Lijunas jautė malonumą asmeniškai skrosti mirties bausme nuteistųjų lavonus.
Teigiama, kad jo kūnas nusėtas daugiau nei 20 randų, kurie atsirado nuo peilių dūrių ir kulkų. Nusikaltėliai už Wang Lijuno galvą buvo pažadėję 720 tūkstančių eurų.
Jis ir Bo Xilai pradėjo Čongčinge valymo kampanijas, per kurias buvo suimta tūkstančiai žmonių, tarp jų buvęs miesto policijos vadovo pavaduotojas, kuriam buvo pareikšti kaltinimai kyšininkavimu, prievartavimu ir dalyvavimu organizuotuose nusikaltimuose.
Valymo kampanija palietė ir teismo įstaigos vadovą, kuris kaip kyšius gautus 2,5 milijono eurų buvo paslėpęs žuvų tvenkinyje.
Trylika mafijos vadeivų buvo nubausti mirties bausme.
Bet ir Wang Lijunas, ir Bo Xilai naudojosi mafijos arba žiaurių budelių metodais.
Į jų rankas patekę asmenys buvo mušami, jiems neleidžiama miegoti, kai kurie valandų valandas nuogi buvo pakabinami taip, kad jų kojų pirštai liesdavo grindis.
Bet ryžtingas Bo Xilai elgesys pelnė jam simpatijų, jis buvo populiariausias politikas ir laikomas vienu pagrindinių pretendentų šį rudenį pakliūti į Kinijos komunistų partijos politinio biuro nuolatinį komitetą – aukščiausią Kinijos politinės valdžios instituciją.
Pareigūną vadina išdaviku
Pasaulis veikiausiai niekada nebūtų sužinojęs apie brito N. Heywoodo nužudymą, jei tarp ilgamečių bendražygių Wang Lijuno ir Bo Xilai nebūtų prabėgusi juoda katė.
Dabar tapo aišku, kad sausio pabaigoje Čongčingo policijos vadovas informavo miesto Komunistų partijos pirmininką apie naujus brito mirties tyrimus.
Bo Xilai taip supyko, kad policijos vadovui, kuris kartu laikinai ėjo ir miesto vadovo pavaduotojo pareigas, davė naują užduotį: užuot kovojęs su nusikalstamumu, ateityje turėjo rūpintis ekonomikos reikalais.
Po kelių dienų sužinojęs apie savo vairuotojo, asmens sargybinio ir sekretorės suėmimą Wang Lijunas puolė į paniką.
Vasario 6-ąją jis nuvažiavo į JAV konsulatą, esantį už 300 kilometrų Čengdu mieste.
Už penkių metrų aukščio betono mūrų Wang Lijunas praleido visą dieną. Teigiama, kad jis vedė derybas su amerikiečiais dėl politinio prieglobsčio.
Kai kitą vakarą Wang Lijunas išėjo iš konsulato, jo laukė daugiau kaip 100 elitinių policininkų. Nuo to laiko niekas jo nematė.
Per Pekine vykusį Liaudies Kongreso posėdį Kinijos prezidentas buvusį Čongčingo miesto policijos viršininką pavadino išdaviku.
Bo Xilai buvo atleistas iš pareigų ir, kaip teigiama, Pekine namų arešto sąlygomis saugomas specialaus kariškių dalinio.
Smūgis politinei sistemai
Kinijos vyriausybei visa ši istorija nutiko labai netinkamu laiku. Rudenį prasideda valstybinės ir partinės viršūnėlės kaita.
Žinoma, tam brito N. Heywoodo žmogžudystė neturi jokios tiesioginės įtakos.
Bet į viešumą išplaukusios detalės atskleidžia bjaurų politinės klasės, kuri šiuo metu itin rūpinasi, kad šalyje viešpatautų harmonija, veidą.
Mat Bo Xilai buvo laikomas vienu iš nedaugelio, kurie buvo švarūs ir nepaperkami.
Todėl skandalinga istorija, į kurią įsipainiojo Bo Xilai, supurtė paskutinį dar likusį žmonių pasitikėjimą politikais.
Kinijos valdantieji reagavo labai nervingai.
Daugelį kartų internete buvo užkertamas kelias tam tikriems paieškos klausimams, kad būtų nuslopintas visuomenės dėmesys ar net diskusijos.
Kinijos komunistų partija, pasinaudojusi savo propagandos aparato galia, viešai pasmerkė Bo Xilai. Bet tai nepadeda, nes dabar net centrinis Pekino bankas pripažino, kad per 20 praėjusių metų 18 tūkstančių partinių kadrų už šalies ribų išgabeno beveik 100 mlrd. eurų, gautų kaip kyšis.
Įvairios Komunistų partijos srovės ir įtakingi centrai jau suskubo pasinaudoti Bo Xilai nuopuoliu savo kovai dėl valdžios.
Aistros – nužudyto brito gimtinėje
* Diskusijos dėl skandalo Kinijoje įsisiūbavo ir N. Heywoodo tėvynėje – Jungtinėje Karalystėje.
* Šios šalies įstatymų leidėjai kritikuoja Užsienio reikalų ministeriją, kuri esą nepakankamai spaudė kinų pareigūnus, kad jie nuodugniai ištirtų N. Heywoodo mirtį.
* Pekinas informavo Londoną iškart po to, kai buvo aptiktas brito kūnas, bet apie gandus, kad N. Heywoodo mirtis įtartina, ministerija buvo informuota tik sausio 18-ąją.
* Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Richardui Ottoway kilo klausimų dėl N. Heywoodo veiklos Čongčinge.
* Iki šiol neatmetama, kad Kinijoje konsultavimo verslu oficialiai užsiėmęs vyras buvo ir britų šnipas.
Prabangus Kinijos komunistų partijos atžalų gyvenimas
* Bo Xilai sūnus Bo Guagua buvo pirmasis kinas Harou koledže, kuriame už mokslo metus reikia mokėti 35 tūkstančius eurų (beveik 121 tūkst. litų). Bo Xilai ir Gu Kailai atžalai patiko britų gyvenimo stilius ir jis stengėsi būti pripažintas – tapo net jojimo klubo vadovu.
* 2006 metais į Oksfordo universitetą priimtas Bo Guagua netrukus pradėjo rengti įspūdingus vakarėlius.
* Studijų metais surengė susitikimą su Honkongo kino žvaigžde Jackie Chanu ir pritraukė kinų rėmėją – autobusų gamintoją „Brilliance”, kuri universiteto diskusijų klubą parėmė solidžia pinigų suma. Liaoningo provincijoje įkurtai įmonei kadaise vadovavo Bo Guagua tėvas.
* Po internetą klajoja daug ano meto nuotraukų, kuriose įamžintas besijuokiantis jaunas vyras, kartais pusnuogis, dažnai stiklinėmis akimis ir apsikabinęs užsienietes.
* Bo Guagua apdovanojo bičiulius brangiais VIP bilietais į Pekino vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Į vieną renginį Bo Guagua atvyko raudonu „Ferrari” su JAV ambasadoriaus dukterimi.
* Turtingi kinai mielai demonstruoja savo statuso simbolius, bet politinei klasei tai iki šiol vis dar buvo tabu.
* Kiti Kinijos politikų vaikai, pavyzdžiui, Xi Jinping’o, rudenį tapsiančio nauju partijos vadovu, duktė, elgiasi diskretiškai: studijuoja universitete svetima pavarde, neduoda jokių interviu ir nėra užsiregistravusi populiariame socialiniame tinkle „Facebook”.
* Dėl tingėjimo ir nieko neveikimo Bo Xilai sūnus buvo išbrauktas iš Oksfordo universiteto studentų sąrašų. Ir nors vaikinui teko išsikraustyti iš bendrabučio, jis įsikūrė viešbutyje „Randolph”, kuriame para kainuoja 400 eurų, ir toliau rengė vakarėlius.
* Vėliau nuomojosi prabangų butą su auksiniais vandens čiaupais ir durininku. Bo Guagua tėvas siuntė kinų ambasadorių į Oksfordą, kad tas užstotų prieš universiteto vadovybę išlepintą vaikiną.
* Nepaisant to, jaunuoliui pavyko įstoti į elitinio Jungtinių Valstijų Harvardo universiteto J. F. Kennedy valstybės valdymo mokyklą. Ji užsibrėžė tikslą rengti vadovus demokratinėms visuomenėms.
* Kukliais apskaičiavimais, čia mokslo ir pragyvenimo išlaidos siekia 70 tūkstančių eurų (240 tūkst. litų) per metus.
* Savo bendramoksliams Bo Guagua surengė išvyką į Kiniją. Čia jie bendravo su aukštais valstybės ir partijos vadovais, o nuo Čongčingo oro uosto juos lydėjo policijos eskortas.