Pirmą kartą po daugiau kaip dvejų metų, kai vyksta susitikimai
dėl skolų krizės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai iš anksto
nesurengė savo „minisusitikimo“ pozicijoms suderinti, ir tai yra
reikšmingas pasikeitimas tradicinėje Paryžiaus ir Berlyno ašyje.
Vietoje to naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as Paryžiuje susitiks su Ispanijos premjeru Mariano
Rajoy, o po to drauge su juo vyko į viršūnių
susitikimą Briuselyje, kuris prasidėjo 18 val. Grinvičo (21 val.
Lietuvos) laiku.
Prancūzijos prezidentas
Francois Hollande'as trečiadienį pareiškė, jog
darys viską, kad išsaugotų skolų slegiamą Graikiją euro zonoje.
„Padarysiu viską, kas yra mano galiose, kad įtikinčiau graikus
nuspręsti pasilikti euro zonoje, ir viską, kad įtikinčiau
europiečius, kurie gali turėti abejonių dėl būtinybės išsaugoti
Graikiją euro zonoje“, - sakė F. Hollande žurnalistams po susitikimo
su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy.
Nepaisant nuogąstavimų, kad Graikija gali pasitraukti iš euro
zonos, pirmojoje krizės linijoje yra Ispanija, kurios ekonomika
apimta recesijos, o bankininkystės sistemai reikia nuodugnaus
restruktūrizavimo. Nuogąstaujama, kad dabar Ispanijai - po
Graikijos, Airijos ir Portugalijos - gali prireikti finansinės
pagalbos.
F. Hollande'o rinkimų pergalė reikšmingai pakeitė debatų
Europoje sąlygas, nes jis ragino labiau akcentuoti augimą, kuris
tapo ir kitų lyderių šūkiu.
Tokiu būdu kilo tam tikras ginčas su Vokietijos kanclere Angela
Merkel, kuri taip pat remia augimą, bet pagrindiniu tikslu yra
išsikėlusi taupymą bei struktūrinę reformą. Nors ji ir buvęs
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ne visada
sutardavo, F. Hollande'o vizija yra aiškiai kitokia nei jos.
Savo pirmajame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime
F. Hollande'as taip pat nusprendė paremti euroobligacijas - idėją
dėl euro zonos skolos pavertimo bendra, nors Vokietija kategoriškai
nepritarė šiai jau daugiau kaip dvejus metus aktyviai aptarinėjamai
minčiai.
F.Hollande'ą parems Italijos premjeras Mario Monti ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kiti lyderiai.
Tačiau A. Merkel nerodo jokių ženklų, kad galėtų atšaukti
savo prieštaravimą tam pasiūlymui, kurį, pasak jos, būtų galima
aptarinėti tik esant daug glaudesnei fiskalinei sąjungai Europoje.
Nyderlandai, Suomija ir kai kurios mažesnės euro zonos narės
remia šią jos poziciją, tad atsiranda scena diskusijoms, kurios
gali sukelti skilimą. Austrijos kancleris remia F. Hollande'o
poziciją, o finansų ministras - A. Merkel.
Trečiadienio viršūnių susitikime jokie sprendimai nebus
priimti, jis yra skirtas idėjoms dėl darbo vietų ir ekonomikos
augimo pateikti prieš kitą, birželio pabaigoje įvyksiantį
susitikimą, tačiau aišku, kad debatai bus intensyvūs - ir ne tik
dėl euroobligacijų, bet ir dėl to, kaip gelbėti Europos bankus ir
ar duoti daugiau laiko sunkumus išgyvenančioms euro zonos šalims,
siekiančioms tikslų dėl biudžeto deficito mažinimo.