O kaip šios didžiosios nežinios akivaizdoje jaučiasi patys graikai? Įprastai - pagal savo linksmą būdą: bendrauja, važiuoja prie jūros ir plepa kavinėse. Belieka pavydėti. Matyt, ne be reikalo tokia ramybė yra vadinama olimpine.
Graikijoje dirbanti Lietuvos diplomatė Dalia Ambrazevičiūtė lrytas.lt papasakojo apie demokratijos lopšio gyvenimo ypatybes. Lietuvos ambasados Graikijoje patarėja ir laikinoji reikalų patikėtinė pabrėžė, kad graikai nėra tinginiai, kaip dažnai manoma.
- Graikams prieš akis – nežinia. Koks dabar paprastų Atėnų gyventojų gyvenimas? - lrytas.lt paklausė D. Ambrazevičiūtės.
- Kasdienis. Žmonės savaitgaliais sėdi kavinėse, baruose, važiuoja prie jūros. Gyvenimas tęsiasi. Jie juk - graikai. Jie neturi tokio stipraus polinkio (į depresiją).
- Ar graikai supranta, kad privalo susiimti ir taupyti, jeigu jie nori likti ES?
- Manau, kad yra įvairių nuomonių. Vieni mano, kad reikia tiesiog išlaukti, kiti suvokia, kad teks patiems bristi iš krizės.
Vis dėlto pagal spaudos skelbiamas apklausas, 70-85 proc. graikų nenori išeiti nei iš euro zonos, nei iš Europos Sąjungos. Politikai taip pat kalba, kad Graikija turi likti Europos Sąjungoje ir euro zonoje. Tik kad kiekviena politinė jėga mato skirtingai, kaip tai turi įvykti.
Bet gyvenimas toliau vyksta. Savaitgaliais prie jūros pilni paplūdimiai. Žmonės eina į restoranus, kavines, parduotuves.
- Bet einant į kavines reikia turėti pinigų. Vadinasi, jiems nėra taip sunku?
- Graikas gali sėdėti su frapė puodeliu porą valandų ir kalbėti. Svarbiausia jiems – bendrauti.
Kai atvykau į Atėnus, mane iš karto nustebino, kaip graikai bendrauja. Jie kalbasi ne tik tarpusavyje, bet yra labai draugiški užsieniečiams. Visur gali susikalbėti angliškai – nuo pardavėjo iki santechniko. Jie labai draugiški, socialūs ir darbštūs žmonės.
- Ar tikrai darbštūs? Lietuvoje ir kitose šiauriau esančiose Europos šalyse vyrauja įsitikinimas, kad graikai yra tinginiai. Kokie iš tiesų yra graikų darbo įpročiai?
- Jie dirba kaip ir visi žmonės ir tikrai nėra tinginiai. Nemanau, kad jie mažiau darbštūs už vokiečius ar lietuvius. Nežinau, kodėl vyrauja toks įsitikinimas. Gal kai žmonės atvažiuoja į Graikiją atostogauti, jiems susidaro įspūdis, kad ir graikai nedirba. Bet tai tiktai mitas. Juk šalyje ir keliai geri, ir namai stovi, ir parduotuvės dirba – viskas funkcionuoja. Kažkas viso to už graikus juk nepadarė.
Man teko pavažinėti už Atėnų. Žemė, kur auga apelsinmedžiai, alyvmedžiai, yra labai skurdi ir akmenuota. Ją išdirbti ir ten užauginti derlių reikia daug pastangų, bet graikai tą sugeba padaryti.
Galbūt užsieniečiams tingių graikų įvaizdis susidarė dėl to, kad dienos metu, kai yra 40 laipsnių karščio, jie ilsisi. Per tokį karštį net pats darbščiausias žmogus nepadirbtų. Jie daugiau dirba ryte ir vakare. Bet jie tikrai nėra tinginiai. Jie linksmi, draugiški ir išdidūs.
- Panašu, kad dėl išdidumo vienas graikas prieš Velykas pasirinko savižudybę. Ji plačiai nuskambėjo dėl to, kad žmogus nusišovė Atėnų centre, nepakėlęs minties apie senatvę skurde. Kaip piliečiai reagavo į šį atvejį?
- Manau, kad tas įvykis graikus labiau sujaudino todėl, kad Graikija tarp ES šalių visuomet buvo ta, kurioje įvyksta mažiausiai savižudybių.
Šiaip graikai yra labai socialūs žmonės. Jie neužsidaro namuose ir nedepresuoja. Jie eina į kavines, buriasi, bendrauja, kalbasi.
- Kodėl graikus taip piktina taupymo politika? Juk dabar visi Europoje taupo ir yra apriboję savo poreikius, bet ne visi taip aršiai protestuoja, kaip graikai.
- Tokia tradicija. Jie gimė demokratijoje, o demokratija reiškia teisę išeiti ir garsiai pareikšti savo nuomonę. Be to, čia veikia labai stiprios profsąjungos. Kiekviena profesija turi savo profsąjungą. Aš to neįvardinčiau, kaip pasipiktinimo. Tai – nuomonės reiškimas. Jie gyvena laisvoje šalyje ir turi teisę reikšti savo nuomonę dėl valdžios sprendimų.
- Per protestus liepsnojančios gatvės ir dūžtančios vitrinos irgi yra demokratijos išraiška?
- Ne, tai ne demokratijos išraiška, o tiesiog chuliganų išpuoliai. Tokių juk pasitaiko visose šalyse. Dažniausiai į gatves išeina jaunimas, kuriam nerūpi nei streikų priežastys, nei įvykių kontekstas. Jiems tai – tiesiog proga pasiautėti.
- Šalies gyventojai tikriausiai žino, kad gali netekti euro. Tarptautinėje žiniasklaidoje prieš kurį laiką buvo pasirodę pranešimų, kad graikai masiškai pervedinėja pinigus iš Graikijos bankų į užsienį. Kokia situacija dabar?
- Oficialūs valdžios atstovai ir bankai nevadina situacijos paniška. Panika nekilo. Politikai vykdo rinkimines kampanijas, tariasi dėl koalicijų, o žmonės gyvena kasdienį gyvenimą.
- Teko skaityti, kad krizės ištiktoje Graikijoje plinta natūriniai mainai. Pavyzdžiui, du maišai bulvių už kibirą žuvies. Ar ši mada pasiekė Atėnus?
- Ne. Šis reiškinys buvo išpopuliarėjęs pavasarį. Viename Graikijos regione tuo metu žmonės keitėsi daiktais, maisto produktais. Pastaruoju metu neteko spaudoje skaityti, kad vyktų panašios akcijos.
- Žiniasklaidoje daug rašoma apie Graikijoje išaugusį nedarbą. Ką veikia bedarbiai?
- Kaip ir visur – vieni bando ieškotis darbo, kiti bando išvykti dirbti į užsienį. Yra dalis ir tokių, kurie siekia gauti socialines išmokas. Kaip ir Lietuvoje - žmogaus prigimtis daugmaž vienoda.
- Graikijoje gyvenate pusantrų metų ir stebite itin sudėtingą šaliai periodą. Koks jūsų įspūdis apie šią šalį?
- Graikija – puiki šalis. Jiems Dievas davė ir dar drėbtelėjo: saulė, grožis – jie turi viską, kad būtų turtingi.
Mane asmeniškai žavi tai, kad per pusantrų metų, kuriuos esu Graikijoje, niekada nemačiau girto žmogaus bet kuriuo paros metu. Galbūt todėl, kad tauta gamino ir gėrė vyną tūkstančius metų, jie išmoko vartoti alkoholį. Graikai mano, kad nusigerti yra negarbinga, tai žemina žmogaus orumą.
- Jeigu graikai turi viską, kad būtų turtingi, kodėl dabar negali sudurti galo su galu?
- Kaip ir žmogaus gyvenime, taip ir šalies gyvenime – būna ir blogų, ir gerų laikotarpių. Ši krizė jiems pamoka, patirtis, proga atsinaujinti. Aš šią šalį myliu, nes ji graži, čia geri žmonės. Man skaudu matyti, kad šalį ištiko krizė. Aš linkiu jiems kuo greičiau susidoroti su ja.
-Atrodo, lyg graikai dėl savo krizės išgyventų mažiau, negu likusi Europos dalis. Nejau iš tiesų nejuntama tvyranti bloga nuotaika?
- Nuotaika yra toks dalykas, kuris gali pasikeisti keletą kartų per dieną. Bloga nuotaika gali būti ne tik dėl to, kad šalyje yra krizė, o, pavyzdžiui, dėl to, kad yra apsiniaukę. Vakar Atėnuose buvo apsiniaukę ir galbūt tai buvo blogos nuotaikos priežastis.