F. Hollande'as sakė norintis, kad euroobligacijos būtų įrašytos į tolesnę ES darbotvarkę, aiškindamas, kad euro zonos
skolų apjungimą laiko fundamentalia priemone, galinčia sustiprinti
skolų prislėgtą Europos vieningąją valiutą įsivedusių šalių
grupę.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą yra
pasisakiusi prieš euroobligacijas, o F. Hollande'as po penkias
valandas Briuselyje vykusių ES lyderių derybų sakė spaudos
konferencijoje, jog jis turi „kitokią koncepciją“, ką
euroobligacijos atneštų Europai ir kad jis šios priemonės
įvedimą nelaiko „vien tikslu“.
„Galbūt esama priemonių, kurios leistų apjungti... ateities
skolas, kad šalys galėtų... lengviau gauti finansavimą iš
(finansų. - Red.) rinkų“
Teigdamas, jog toks scenarijus leistų vyriausybėms „finansuoti
investicijas“, naujasis Prancūzijos vadovas socialistas sakė, kad
anksčiau įsiskolinimų apjungimo rizika buvo „nepriimtina“, tačiau
euroobligacijos gali padėti šalims, kurios priverstos skolintis už
dideles palūkanas - tokioms kaip Ispanija ir Italija.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė,
kad ši tema „buvo trumpai aptarta“ kelių lyderių „valiutų ir
ekonominės sąjungos stiprinimo pagrindu“.
Tačiau jis pažymėjo: „Niekas neprašė nedelsiant tai įvesti.“
„Turime apsvarstyti, kokios būtų viso to teisinės pasekmės“, -
pridūrė H.Van Rompuy, ES lyderiams pradedant rengti pasiūlymus dėl
ekonomikos augimo skatinimo pakto prieš oficialų Bendrijos
viršūnių susitikimą birželio 28-29 dienomis.