Šio žmogaus išrinkimas Egipto lyderiu reikštų dar didesnę Musulmonų brolijos įtaką. Taip pat tai būtų svarbiausias judėjimo pasiektas postas per jo 85 metų istoriją. Kokios šio judėjimo šaknys ir ketinimai?
Tai aiškinosi „Der Spiegel“ žurnalistas Alexanderis Smoltczykas. Jis apsilankė Ismailijoje – nedideliame miestelyje prie Sueco kanalo, kur ir gimė brolija, savo idėjomis užkariavusi milijonų musulmonų širdis.
Judėjimą išprovokavo kolonistai iš Vakarų
Sueco kanalo keltų prieplaukoje kabo pakarta Hosni Mubaraką vaizduojanti lėlė su išblukusiais džinsais ir tvyrantis eukaliptų aromatas. Pasak žurnalisto, daugiau ir nebūtų ką pasakyti apie Ismailiją, jeigu ne čia gyvenęs Hassanas al-Banna. Arabų pasaulyje šią pavardę žino visi.
H. al-Banna buvo 20-metis pradinukų mokytojas, kai 1927 m. atvyko į Ismailiją. Netrukus jis nusprendė: Egiptui reikia pamiršti modernų amžių ir grįžti prie savo šaknų. Būtent jis įkūrė Musulmonų broliją, kuri ilgainiui tapo stipriausia tarptautine organizuota politine islamistine jėga arabų pasaulyje.
Šiandien Musulmonų brolijos rėmėjai tvirtina, kad judėjimo susikūrimą išprovokavo Vakarai.
„Kodėl tai įvyko Ismailijoje? - žurnalisto klausimą atkartoja smulkus brolijos tarnautojas Midhatas Saki, kuriam ant kaktos matyti gumbas, susiformavęs dėl reguliaraus galvos stuksenimo į žemę maldos metu. - Todėl, kad kolonistai čia vaikščiojo taip, lyg ši šalis priklausytų jiems. Statant kanalą, jie leido žūti tūkstančiams žmonių. Jie gėrė vyną, statė bažnyčias ir vežė čia savo misionierius. Šeichas Banna pradėjo pasipriešinimo misionieriams kovą.“
M. Saki papasakojo, kaip vietos herojus H. al-Banna ir dar šeši kanalo statybų darbuotojai įsteigė pirmąją kuopelę, skirtą kovai su blogiu. Blogis šiuo atveju reiškė vakariečių atneštą nuosmukį, išnaudojimą ir peršamus religinius įsitikinimus. Su H. al-Banna priešakyje brolija greitai augo. Kai 1949 metais judėjimo įkūrėjas buvo nušautas užpuoliko, organizacija turėjo daugiau kaip pusę milijono pasekėjų.
Pašnekovas apibūdino, kaip brolija statė mečetes, ligonines ir gamyklas ir kaip stengėsi skleisti „tikrąjį islamą“ iš apačios į viršų, o ne atvirkščiai, kaip, pavyzdžiui, porevoliuciniame Irane. Jie norėjo būti pavyzdiniais musulmonais.
Politinis judėjimas ar sekta?
Musulmonų brolijos būstinė Ismailijoje yra įsikūrusi šalia automobilių dalių parduotuvės. Laiptinėje kabo jų simbolis – virš Korano sukryžiuoti du kardai. „Ruoškitės“, - skelbia užrašas.
Nors Musulmonų brolijos nariai Egipte dešimtis metų buvo engiami, jie patys teigia, jog yra nusistatę prieš smurtą. Su jais brutaliai elgėsi visi režimai – tiek Gamalio Abdelio Nassero, tiek Anwaro Sadato, tiek Hosni Mubarako. M. Saki gerai prisimena, kaip pats buvo mušamas kalėjime.
Nepaisant brutalių valdžios veiksmų, brolija stiprėjo ir tapo viena stipriausių jėgų Artimuosiuose Rytuose. Organizacija dalyvauja politikoje nuo Rabato iki Damasko. Jos auganti galybė pasiekė Saudo Arabijos sostinę Rijadą ir žengia į Dubajų. Idėjos emigruoja kartu su žmonėmis: Musulmonų brolija gyvuoja ir Londono bei Paryžiaus priemiesčiuose.
Šiuo metu Egipte organizacija vienija apie 600 tūkst. narių. Jos politinė atšaka – Laisvės ir teisingumo partija (LTP) – praėjusią žiemą Egipto parlamento rinkimuose susižėrė daugiausia balsų. Iškart po to tiek Egipte, tiek už jo ribų kilo nerimas, kad šalis gali būti pradėta islamizuoti.
Brolijoje egzistuoja stipri hierarchinė sistema, nepakitusi nuo H. al-Banna dienų. Jų vadovas yra organizacijos valdybos pirmininkas. Nariai yra suskirstyti į kuopeles, vadinamas šeimomis. Kiekvieną šeimą sudaro penki broliai.
Vakarų apžvalgininkams ir analitikams tokia struktūra labiau primena sektą, o ne politinį judėjimą. Žurnalas „Foreign Affairs“ neseniai palygino Musulmonų broliją su scientologais. Brolija buvo apibūdinta kaip uždara sektos principu sudaryta struktūra, griežtai kontroliuojanti savo narius.
Tiesa, ekspertai įžvelgia jų valdymo naudą. Tai – stabilumas. Pasak jų, brolija yra tokia partija, kuri gali parlamente išlaikyti daugumą ilgą laiką. Nors partijos narių retorika yra dievobaiminga, o kartais net radikali, jie yra laikomi pragmatiškais ir turinčiais nuovoką apie vidutinio egiptiečio gyvenimą.
Manifesto mintys – lyg Talibano
Kai Musulmonų brolija laimėjo Egipto parlamento rinkimus, tuojau pat pasigirdo nuogąstavimų, kad šalis bus pradėta islamizuoti. Kokie įsitikinimai sudaro organizacijos branduolį? Į šį klausimą iš dalies galima atsakyti panagrinėjus manifestą, kurį sukūrė pats brolijos tėvas H. al-Banna.
Jo kritikai pastebi, kaip smarkiai yra atitrūkęs kuriamas nuosaikus judėjimo įvaizdis nuo tikrojo jų tikėjimo.
1947 m. H. al-Banna islamo pasaulio lyderiams išsiuntinėjo 50 pasiūlymų rinkinį, pavadinimu „Į šviesą“. Tai – vienas iš nedaugelio H. al-Banna politinių tekstų.
Savo manifeste egiptietis kvietė grąžinti fizines bausmes, įvesti vyriausybės pareigūnų moralinę priežiūrą, uždrausti prostituciją, lošimus, alkoholį, prabangius drabužius ir laisvą elgesį.
Jis reikalavo, kad būtų uždarytos šokių salės, o teatrai būtų griežtai kontroliuojami, kad neskatintų amoralių minčių. H. al-Banna manė, kad mergaitės ir berniukai turėtų būti ugdomi atskirai, ragino mintinai mokytis Koraną. Jis kvietė islamiškas šalis jungtis į kalifatą.
Šiandien H. al-Banna manifestą galima perskaityti Musulmonų brolijos interneto svetainėje „Ikhwanweb“. „Daugelis išsakytų minčių ir nurodymų iki šiol atspindi pačią brangiausią kiekvieno arabo ir kiekvieno musulmono viltį“, - teigiama svetainėje.
„Mes norime keisti žmones, - sako M. Saki. - Be smurto! Pirmiausia asmenybę, tada šeimą, o tada pasaulį.“
Jis kalba apie mokymo programą, kurią brolija vadina „Renesansu“ ir kuri turėtų nuvesti žmoniją į geresnę ateitį. Tai paaiškina Musulmonų brolijos siekį gauti aukštus postus švietimo ir kultūros srityse. Judėjimui šios pozicijos yra kur kas svarbesnės nei galimybė kontroliuoti policiją ir teismus.
Būtent šis kryptingas brolijos veikimas kelia nerimą žmonėms. Mėnesio pradžioje populiarus Egipto aktorius ir komediantas Adelis Imamas buvo pripažintas kaltu dėl islamo įžeidimo. Jis sukėlė pyktį sukūręs epizodą, kuriame buvo vaizduojami sutrikę barzdoti vyrai su maldos guzais ant kaktų. Smulkmena, kad medžiaga buvo nufilmuota prieš 10 metų.
„Mūsų teatruose ir kino teatruose dominuoja lėkštumas ir rodoma pornografija. Mes neuždarysime teatrų, bet apšviesime žmones, kad jie patys nuspręstų, ką boikotuoti“, - sako LTP narys Ahmwedas al-Bahi, taip pat gyvenantis Ismailijoje. Jo nuomone, tokia galimybė rinktis patiems yra puiki tolerancijos apraiška.
Brolija egiptiečius nuvylė
Dauguma Ismailijos gyventojų per parlamento rinkimus balsavo už Musulmonų broliją. Bet ne visi. Miestelio mečetės sargas Salimas Yahiras, kadaise Vokietijoje dirbęs picos kepėju, nepritaria judėjimo idėjoms. „Broliai yra vakar diena. Supranti? Dabar jie ateina ir sako: mes nerūkysime ir negersime“, - savo nepasitenkinimą paaiškina jis, pasiūlydamas žurnalistui cigaretę.
Praėjo dar tik pusmetis nuo tada, kai Musulmonų brolija užvaldė Egipto parlamentą, o žmonės jais jau nusivylė. Prieš rinkimus organizacijos atstovai žadėjo „politinį kuklumą“. Tačiau po pergalės valdžios godulys nugalėjo: jie bandė perimti konstitucinės komisijos kontrolę, o vėliau iškėlė savo kandidatą į prezidentus, nors anksčiau garsiai kalbėjo, jog to nedarys.
Pasak brolijos veiklą analizuojančių ekspertų, dabar judėjimas perėjo nuo būklės „kantrybė“ į būklę „dominavimas“.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad šviesesnį rytojų nešantys islamistai kontroliuos ir prezidentūrą. Tiesa, prasidėjus balsų skaičiavimui, partija paskelbė turinti duomenų, kad jų kandidatas M. Mursi pirmauja.
„Broliai yra musulmonai kaip ir mes. Jie nepavojingi. Kas gali ką nors turėti prieš juos? - klausia vienas Ismailijos gyventojas ir čia pat prisipažįsta, jog nenorėtų, kad moterys nešiotų visą kūną ir veidą dengiančius drabužius. - Tada negalėčiau atpažinti savo dukters. Mes balsavome už brolius, nes troškome laisvės. Bet jie yra melagiai.“
Tiek jis, tiek kiti gatvėje ant metalinių kėdžių susėdę saulėgrąžas kremtantys vyrai ir bedančiai seniai svarstė, kad tarp brolijos narių yra intrigantų, rezgančių slaptas ir pavojingas kampanijas. Jie sakė balsuosią už ką nors, bet tik ne Musulmonų brolijos atstovą.
Šie saulės nugairinti egiptiečiai čia sėdėjo vakar, sėdi šiandien ir sėdės rytoj. Jie buvo ir bus tokie, kokie yra – kitaip tariant, atsparūs bet kokiems bandymams juos perauklėti. Žiūrint į juos tampa aišku, kad prieš 85 metus Ismailijoje pradėtas kurti naujas žmogus nepažengė labai toli. Pažengė tik jo kūrėjai.