Toks sprendimas taptų šiokia tokia pergale atominės energetikos
pramonei, tapusiai griežtos kritikos taikiniu po to, kai pernai kovą
įvykęs stiprus žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis nuniokojo
Fukušimos jėgainę. Šiam incidentui toliau vystantis, išsilydė
reaktorių šerdys, o į aplinką pateko didžiausias per pastaruosius
25 metus radioaktyvių teršalų kiekis.
Ištisus mėnesius vykstant diskusijoms dėl Japonijos būsimos
energetikos politikos, vyriausybė jau įsipareigojo mažinti
atominės energetikos indėlį ir iš principo uždaryti reaktorius po
40 eksploatavimo metų.
Jeigu šios formulės būtų griežtai laikomasi, atominės
elektrinės 2030 metais gamintų tik 15 proc. šalyje suvartojamos
energijos..
„Vyriausybė politika - nustatyti 40 metų branduolinio
reaktoriaus veikimo ribą“, - už branduolinę krizę atsakingas
ministras Goshi Hosono penktadienį sakė
žurnalistams.
„Tai atitiktų 15 proc.“ iki 2030 metų, ministro žodžius citavo
naujienų agentūra „Kyodo“.
Šią pozicija G. Hosonas išsakė po ketvirtadienio vakarą
vykusio vyriausybei patariančių ekspertų posėdžio.
Iki Fukušimos katastrofos atominės jėgainės tiekė apie 30
proc. šalyje suvartojamos energijos, tačiau pagal 2010 metų
energetikos strategiją, kuri buvo atmesta kilus šiai krizei, buvo
planuojama, kad atominė energetika iki 2030 metų patenkins daugiau
nei 50 proc. šalies poreikio.
Kai kurie ekspertai ir įstatymų leidėjai taip pat nori, kad
vyriausybė įsipareigotų iki 2050 metų visiškai atisakyti
branduolinės energetikos, tačiau jiems įnirtingai priešinasi
norintys išsaugoti šią pramonę.