„Žmonėms, kurie gyvena Škotijoje, labiausiai tinka daryti
sprendimus dėl Škotijos“, - sakė A. Salmondas, Edinburge pradėdamas
kelių partijų kampaniją „Taip Škotijai“.
„Noriu, kad Škotija būtų nepriklausoma ne dėl to, jog manau,
kad esame geresni už bet kurią kitą šalį, bet todėl, jog žinau,
kad esame tokie pat geri kaip ir bet kuri kita šalis“, - sakė jis.
Kampanijos atidarymo renginys viename Škotijos sostinės kino
teatre įvyko nepaisant to, kad dar nepaskirta paties referendumo
data. Referendume rinkėjai turėtų pasirinkti, ar nutraukti daugiau
kaip 300 metų trunkančią politinę Anglijos ir Škotijos sąjungą.
Škotų nacionalinės partijos lyderis A. Salmondas nori, kad
referendumas vyktų 2014 metų pabaigoje ir siūlė taip pat pateikti
trečią galimybę - vis didesnį decentralizavimą.
Britų vyriausybė nori, kad balsavimas dėl atsiskyrimo ar
sąjungos išsaugojimo įvyktų greičiau.
„Mūsų oponentai, o jų turime, ... yra turtingi ir įtakingi.
Todėl tam, kad laimėtume ir laimėtume įtikinamai, turėsime
paskatinti visą Škotijos ... bendruomenę“, - sakė A. Salmondas.
„Ketiname savo argumentus žmonėms pateikti per bendruomeninį
agitavimą ir interneto burtus, ir iki to laiko, kai pradėsime 2014
metų kampaniją, ketiname turėti vieną milijoną škotų,
pasirašiusių „Škotijos nepriklausomybės“ deklaraciją“, - sakė
jis.
„Ir, draugai, jeigu tai pasieksime, laimėsime nepriklausomą
Škotiją“, - pridūrė A. Salmondas.
Kampanija už sąjungos su Anglija išsaugojimą turėtų būti
pradėta vėliau šiais metais.
Škotijos vyriausybė jau turi įgaliojimus nulemti kai kurias
politikos sritis, tokias, kaip sveikatos apsauga ir švietimas, bet
gynybos, energetikos ir užsienio politikos klausimus sprendžia
Londonas.
Apklausos rodo, kad maždaug 40 proc. škotų pritartų
nepriklausomybei, maždaug 10 proc. nėra apsisprendę, o likę 50
proc. jai nepritartų. Į pietus nuo sienos, Anglijoje, apklausos
rodo, kad žmonės šiuo klausimu yra daugiausia apatiški.
Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas žadėjo kovoti už Škotijos pasilikimą Jungtinėje
Karalystėje.
Škotų nepriklausomybė iškeltų nemažai klausimų, tarp jų
– dėl to, kam atiteks pajamos už Šiaurės jūros naftos
išteklius, ar Škotija turi tapti respublika, ar išlaikyti
karalienę Elizabeth II savo monarche.
Jei nepriklausomybė būtų paskelbta, ji galėtų sukelti rimtų
problemų Didžiajai Britanijai, kurią sudaro Anglija, Škotija ir
Velsas (Didžioji Britanija savo ruožtu drauge su Šiaurės Airija
sudaro Jungtinę Karalystę).
Škotijoje yra dislokuotas britų „Trident“ atominių
povandeninių laivų laivynas, pajamos už Šiaurės jūros naftą yra
svarbi Britanijos biudžeto dalis, ir, pasak analitikų, Londonui
būtų sunkiau išlaikyti svarų balsą tarptautinėse institucijose,
tokiose kaip Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ir Europos Sąjunga
(ES).