Serganti Ukraina – V. Janukovyčiaus įkaitė?

Neseniai Juliją Tymošenko ligoninėje aplankiusi Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė tikino, kad negaluojančiai „dujų princesei” sudarytos puikiausios gydymo sąlygos.

Tačiau buvusią Ukrainos premjerę, už įgaliojimų viršijimą įkalintą, o dėl silpnos sveikatos gydytis į ligoninę Charkove pristatytą J. Tymošenko gydantys vokiečių medikai kalba priešingai.

Esą negaluoja ir centrinės valdžios sekama ne tik buvusi premjerė, bet ir visa šalis.

Ukrainą savo rankose vis tvirčiau spaudžia šalies prezidentas – mirtinas J. Tymošenko priešas, jos paranojiškai bijantis ir nekenčiantis Viktoras Janukovyčius.

Viena Charkovo ligoninė iki šiol dar niekuomet nematė tokio sujudimo.

Tačiau pasaulio dėmesio centre atsidūrė būtent šis neišvaizdus pastatas, kurio 9-ajame aukšte gydoma garsiausia Ukrainos pacientė – J. Tymošenko.

Anot 59 metų profesoriaus Lutzo Harmso iš Berlyno klinikos, realybė nuo oficialiai pateikiamo vaizdo skiriasi kaip diena nuo nakties. Išėjęs į lauką vokiečių neurologas slepiasi už krūmo ir rėkia į telefono ragelį.

Būtent taip jis siekia rasti bent minutę privatumo, nors pats beveik neabejoja, kad jo pokalbio klausosi netoliese besisukinėjantys ir nevykusiai dangaus grožybėmis staiga susidomėję vyrai – Ukrainos saugumo agentai.

Medikas skundžiasi patekęs į Ukrainos politikos mėsmalę. Jo pokalbių klausomasi, jis nuolat stebimas per kameras, kurių čia oficialiai įrengtos tik kelios – taip esą prižiūrima kalinė. Bet realiai kamerų ir klausymosi aparatų pilna visoje ligoninėje.

„Kaip man dirbti? Kaip galiu užmegzti ryšį su savo paciente ir ją gydyti, jeigu aš niekuomet nesu vienas?

Didžiąją laiko dalį aš praleidžiu spręsdamas absurdiškus administracinius klausimus, o ne su paciente”, – skundžiasi L. Harmsas.

„Čia jums ne zoologijos sodas”, – burbteli žurnalistams kariškis, užveriantis ligoninės vartus. Tačiau vokiečių medikas čia jaučiasi būtent taip – zoologijos sode ar realybės šou, kur visi meluoja.

Antai ligoninės vadovybė sykį neleido J. Tymošenko aplankyti jos advokatui. Esą – vokiečių gydytojo nurodymai.

„Netiesa, – įsižeidęs šaukia L. Harmsas. – Tokie dalykai, kokie čia dedasi, kitose šalyse neįmanomi.

Pavyzdžiui per vietos radiją sakė, kad mane terorizuoja J. Tymošenko rėmėjai. Tai melas.”

L. Harmsui lieka apsišarvuoti kantrybe, kol jį pakeis jo kolega. Šiam medikas galės duoti patarimą – būk pasiruošęs nerti į Ukrainos vidaus politikos vandenis. Jų srovės – netikėtos, keistos ir pavojingos.

Vieną dieną Ukrainos premjeras Mykola Azarovas aiškina, kad J. Tymošenko bus leista išvykti iš šalies gydytis, kitą sveikatos apsaugos ministrė abejoja savo tiesioginio viršininko nuomone. Esą nebūtina.

„Įstatyme to nenumatyta. Jei kuri nors šalis paskelbs, kad apsiima gydyti 300 tūkst. mūsų kalinių, pakeisime įstatymą”, – pašaipiai šypsodamasis sako prezidento atstovas.

Būtent aklas Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus kerštas buvusiai šalies ministrei pirmininkei esą yra cirko, kuris vyksta Charkove, priežastis.

Jis bijo prarasti valdžią ir dabar vadovauja šaliai vienas su savo šeima. Bet V. Janukovyčius vargu ar laimės kovą su varžove: J. Tymošenko įstūmė Ukrainos prezidentą į kampą.

V. Janukovyčių ir jo valdomą Ukrainą grasina boikotuoti ne vienos pasaulio šalių lyderių.

Aidi ne tik grasinimai nevykti į Europos futbolo čempionato rungtynes Ukrainoje, bet net ir skelbti sankcijas.

O V. Janukovyčiui toks spaudimas, regis, sukelia tik priešingą reakciją – jokių nuolaidų, jokių nugarų lankstymo.

Antai prieš kelis mėnesius Seule įvyko V.Janukovyčiaus ir JAV prezidento Baracko Obamos sutikimas.

Kartu su rankų paspaudimais ir pozavimu fotografams jis užtruko 4 minutes – aiškus diplomatinis gestas, kad su V.Janukovyčiumi reikalų turėti nenorima, nors Ukrainos diplomatai šio susitikimo ir bent pusvalandžio pokalbio su B.Obama siekė ne vieną mėnesį.

O štai propagandinio valdžią remiančio laikraščio „Segodnia” pirmajame puslapyje puikavosi didžiulė abiejų politikų nuotrauka, o antraštė skelbė: „V .Janukovyčius pralaužė izoliaciją. Tai sugrįžimas į didžiąją politiką. Mūsų prezidentas su B. Obama kalbėjosi ilgiau nei numatyta.”

Tai tik smulkmena, bet ji daug ką pasako apie V. Janukovyčių, kurį kamuoja menkavertiškumo kompleksai ir svajonės užimti svarbią vietą įtakingų valstybių vadovų klube.

Vis dėlto ekspertai teigia, jog nenumaldomas V. Janukovyčiaus kerštas buvusiai šalies premjerei gali sulaužyti jo paties politinį stuburą.

„J. Tymošenko byla – didžiausia klaida, kurią per savo kadenciją padarė prezidentas, nežinau, kuo jis vadovavosi šį procesą paleisdamas į darbą. Nuo to laiko, kai ši afera sulaukė tarptautinio atgarsio, jis nebegali jos suvaldyti, ši afera jį palaidos.

Ukrainoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas iš trokštamo triumfo pavirs tragedija”, – teigia Ukrainos politinės analizės centro direktorius Jurijus Romanenka.

Kaip gi V.Janukovyčius galėjo vos per dvejus metus sugadinti savo įvaizdį?

Iš 36 milijonų rinkimų teisę turinčių ukrainiečių jis per 2010 metais vasario mėnesį įvykusius rinkimus pelnė 12 milijonų tėvynainių balsus.

Jo persvara prieš J.Tymošenko buvo aiški, jo pergale neabejojo ir Vakarų šalys.

Amerikiečiai, vokiečiai, kaip ir prancūzai, buvo pirmieji, kurie sveikino naująjį Ukrainos valstybės vadovą.

V. Janukovyčius skelbė apie šalies modernizavimą ir bekompromisę kovą su korupcija, investuotojams žadėjo rojų – nė vieno šių pažadų neįvykdė. Bet sukūrė valstybę sau ir savo oligarchams.

J. Tymošenko šalininkai yra pasirengę per rudenį įvyksiančius Ukrainos parlamento rinkimus suvienyti jėgas kartu su kitomis opozicinėmis šalies partijomis ir susigrąžinti daugumą parlamente.

Šio scenarijaus V.Janukovyčius baiminasi labiau nei Vakarų Europos žmonių emocijų prieš Europos futbolo čempionatą, nes jis numano, kad valdžiai pasikeitus galėtų atsidurti kalėjime. („Spiegel”, LR)

V. Janukovyčius – lokomotyvo mašinisto sūnus gimė Jenakijevės šachtininkų mieste Donecko srityje. Motina mirė, kai jam buvo dveji metai. Jo tėvas už tai, kad karo metais kolaboravo su vokiečiais, buvo dešimt metų įkalintas lageryje.

19-metis V. Janukovyčius dirbo vietos plieno gamykloje darbininku, vėliau inžinieriumi ir, žinoma, priklausė komunistų partijai, kuri jį padarė remonto įmonės vadovu. Tariamas aukštosios mokyklos diplomas Ukrainos užsienio prekybos akademijoje niekada nebuvo patvirtintas.

Būdamas septyniolikos buvo nuteistas už plėšimą, o dvidešimties – dėl tyčinio kūno sužalojimo. Buvo išteisintas, kaip dabar teigia V. Janukovyčius. Paaiškėjo, jog vėliau jis pasistengė, kad teismo bylos tiesiog dingtų.

V. Janukovyčiaus iškilimas prasidėjo subyrėjus Sovietų Sąjungai, kai ginkluoti nusikaltėliai ir oligarchai tarp savęs dalijosi Donbaso akmens anglių kasyklas ir plieno gamyklas.

1997 metais padedamas vietos oligarchų V. Janukovyčius tapo Donecko srities administracijos vadovu, o po penkerių metų tuometis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pasikvietė jį į Kijevą vadovauti vyriausybei.

2004 metais jis norėjo V. Janukovyčių 2004 metais paskirti savo įpėdiniu, kurį atvirai rėmė Maskva.

Tačiau pernelyg akivaizdūs rinkimų klastojimai anuomet įžiebė oranžinę revoliuciją. Į valdžią atėjo Julija Tymošenko ir jos sąjungininkas Viktoras Juščenka.

Po penkerių metų demokratinis pavasaris jau buvo praėjęs: „oranžiniai” lyderiai stipriai susikivirčijo, o jų konfliktu pasinaudojo V. Janukovyčius: tapo šalies premjeru, o 2010 metais – prezidentu. Dabar V. Janukovyčius yra vienas turtingiausių Ukrainos žmonių.

„Ukraina dabar yra „Daktaro Moro sala” ir George’o Orwelo „1984” kartu sudėjus – savotiška siaubo respublika. Ko buvo galima tikėtis iš žmogaus, be tėvų išaugusio tarp juodų Rytų Ukrainos plieno ir akmens anglių rajono Donbaso liekanų ir jau jaunystėje du kartus turėjusio konfliktų su įstatymu?” – klausia buvusi Ukrainos premjerė.