Neseniai Maskvos miesto teismas išteisino Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos Centrinės muzikos mokyklos dėstytoją 66-erių Anatolijų Riabovą. Jis buvo kaltinamas pedofilija, už šį nusikaltimą skiriama iki 20 metų nelaisvės.
Pusė Rusijos nuosprendį sutiko audringais plojimais, kita pusė – su pasipiktinimu.
Nors šis teismo procesas dėl „nukentėjusiųjų” amžiaus buvo uždaras, sulaukė didžiausio dėmesio per pastaruosius keletą metų.
Mat, kaip tvirtina teisininkai, iki jo pedofilijos bylose iš viso nebuvo išteisinamųjų nuosprendžių. Kas gi pasikeitė Rusijoje?
Kaltino garsų pedagogą
Kaltinamasis pedagogas A. Riabovas – garsus Rusijos menininkas, išugdęs apie 80 tarptautinių konkursų laureatų. 44 metus jis dirbo su vaikais.
Kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad 2010 metais per grojimo fortepijonu pamokas A. Riabovas neva priekabiavo prie dviejų mažų mokinių – bučiavo, glostė mergaitėms kojas, glaustėsi prie jų.
Apie tai mergaitės papasakojo tėvams, o jie parašė pareiškimą prašydami teisti pedagogą dėl pedofilijos.
Ikiteisminę ekspertizę kaip įprastai iki tol atlikęs ekspertų centras „Ozon” pateikė išvadą: mergaitės kalbėjo teisybę. Pedagogas buvo suimtas.
Laimėjo beviltišką bylą
A. Riabovas teigė, jog bylą sugalvojo mergaičių tėvai, siekdami atkeršyti už tai, kad jis atsisakė mokyti jų negabius vaikus.
A. Riabovas nebuvo vienintelis karys lauke. Mokyklos pedagogai ir A.Riabovo mokiniai surinko daugiau negu 600 jį palaikančių parašų ir pusantro milijono rublių užstatą, kad mokytojas būtų paleistas į laisvę iki teismo. O galiausiai pedagogą teisė prisiekusiųjų teismas.
Advokatai skėsčiojo rankomis ir teigė, kad vilčių sulaukti išteisinamojo nuosprendžio mažai, mat teisėjas pakreipė procesą kaltinimo linkme: atmetė visus gynybos prašymus ir neleido išklausyti pagrindinių liudytojų.
Be to, tyrimo metu įvyko netikėtas posūkis – viena buvusių A. Riabovo mokinių Klara Čotojeva, dabar jau žinoma muzikantė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, dėl buvusio pedagogo įteikė pareiškimą prokuratūrai: neva prieš 30 metų jis bandė ją suvedžioti. Tiesa, šios bylos senaties terminas jau seniai baigėsi. Vis dėlto atrodė, kad A. Riabovas – pasmerktas.
Bet prisiekusieji išteisino pedagogą, ir tai sukėlė labai prieštaringą reakciją Rusijoje.
Nelegali raganų medžioklė
Viena vertus, pedofilija šalyje jau įgavo pasibaisėtiną mastą, kita vertus, pastaruosius dvejus trejus metus kova su šia nedorybe įgavo visus raganų medžioklės požymius.
Joje netrūksta Rusijai tipiškos ir visose viešojo gyvenimo sferose įsigalinčios netvarkos.
Antai netrukus po A.Riabovo bylos baigties paaiškėjo, jog centras „Ozon” atliko ekspertizes neturėdamas specialių licencijų ir sertifikatų. Centro specialistai nebuvo atestuoti ir pažeidė metodikas.
Dėl to „Ozon” veikla buvo pripažinta neteisėta.
Tačiau atšaukti jau atliktų ir į teismus patekusių „Ozon” ekspertizių išvadų niekas nesirengia, nes jos dažnai parankios, pavyzdžiui, siekiant pašalinti politinius varžovus, konkurentus ir taip išplėsti savo įtaką.
Kitaip sakant, prisidengus pedofilijos skydu ir metus kaltinimą trukdančiam asmeniui gauti naudos sau.
Beje, „Ozon” finansinės ataskaitos paslaptingai dingo, tad kas buvo tikrieji „pedofilų medžiotojai” ir kiek mokėjo, kol kas lieka paslaptis.
Advokatai tvirtina, jog per pastaruosius keletą metų dėl šio centro ekspertizių kalėjimuose atsidūrė apie 120 žmonių. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė.
Tikrųjų iškrypėlių pagailėjo
Žmogaus teisių gynėjai tikina, kad problema – ne tik ekspertizių centras, bet ir šios šalies teisėsauga.
Ji dar neseniai buvo kaltinama priešinga nuodėme: per dideliu atlaidumu pedofilams. Tiesa, ne visiems, o tik einantiems aukštas pareigas.
Šia tema žinoma rusų žurnalistė Julija Latynina paskelbė keletą tiriamųjų straipsnių.
Pavyzdžiui, Permėje už berniuko išprievartavimą po ilgo vilkinimo vis dėlto buvo nuteistas srities parlamento deputatas, Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija” narys Igoris Pastuchovas. Tiesa, švelniai.
Jis buvo nuteistas kalėti 6 metus griežtojo režimo kalėjime, o netrukus šis nuosprendis pakeistas ištrėmimu į koloniją, į kurią tik trumpam pedofilas užsukdavo nuosavu „Land Rover”.
Netrukus jis apskritai buvo paleistas.
Sankt Peterburge taip pat „Vieningajai Rusijai” atstovaujantis deputatas kelerius metus vadovavo skautų organizacijai „Carskoje Selo”.
Čia jis ne tik turėjo lytinių santykių su mažamečiais vaikais, bet ir kvietė į linksmybes stovykloje kitus aukštas pareigas einančius pedofilus.
Panašių pavyzdžių buvo apstu, ir visuomenė reikalavo imtis veiksmų.
Dabar padėtis pradėjo keistis. Tai įrodo nuteisto Kurilų rajono prokuroro pavaduotojo Sergejaus Jermakovo byla, nors jos tyrimas truko beveik trejus metus.
Buvęs pareigūnas visaip vilkino bylą, tačiau galiausiai buvo nuteistas kalėti 16 metų griežtojo režimo kolonijoje.
Rostovo srityje neseniai buvo sučiuptas besislapstantis srities dūmos deputatas pedofilas Nikolajus Volkovas.
Šie pavyzdžiai rodo, kad teisiami jau ir „neliečiamieji”.
Vis dėlto tai labiau pavieniai atvejai, mat laisvėje vaikščiojančių tikrų pedofilų Rusijoje – tūkstančiai.
Pedofilai išsisuka dėl amžiaus
Remiantis oficialiais Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasdien šalyje prievartą patiria 50 vaikų. Neoficialios suvestinės nurodo 100 ir daugiau atvejų.
Šį pavasarį Rusijoje pagaliau priimtas gana griežtas įstatymas dėl pedofilijos, numatantis įkalinimą iki gyvos galvos pedofilams recidyvistams, taip pat draudžiantis lygtinai pirma laiko paleisti į laisvę asmenis, nuteistus už prievartą prieš jaunesnį nei 14 metų vaiką.
Tačiau nustatyta amžiaus riba iki šiol kursto nemažai diskusijų, mat žinoma, kad nuo pedofilų Rusijoje daugiausia kenčia 14-mečiai ir vyresni paaugliai.
Valstybės Dūmos deputatės, žinomos teisininkės Jelenos Mizulinos duomenimis, 2010 metais 91 proc. nuteistųjų, arba 1,5 tūkstančio asmenų, buvo nuteista už nusikaltimus prieš 14–15 metų paauglius. Net 67 proc. nuteistųjų galėjo džiaugtis lygtinėmis bausmėmis.
Kastracijos rizika per didelė?
Tad kodėl pedofilų nenubausti griežčiau? Juk įstatyme numatyta ir priverstinė cheminė kastracija. Rusijoje nė vienam pedofilui ji nebuvo pritaikyta.
Šios bausmės šalininkai įsitikinę, kad tokią situaciją reikia keisti.
Žinomo rusų teisininko, advokato Michailo Barščevskio nuomone, priverstinė cheminė kastracija turi būti privaloma visiems pedofilams, neatsižvelgiant į jų aukų amžių.
„Paaiškinsiu, kodėl. Žmogžudysčių recidyvas, arba kitaip vadinamas pakartotinis to paties nusikaltimo įvykdymas, sudaro 2–3 proc., vagysčių – 10–15, pedofilijos – 97 procentus. Tai reiškia, kad beveik 100 procentų!
Vadinasi, bausmę atlikęs pedofilas darsyk būtinai įvykdys tokį pat nusikaltimą. Žmogus gali atlikti bet kokios trukmės bausmę, bet jis išeina ta pačia galva – galvos keitimo operacija neatliekama.
Būtent dėl to kalbu apie būtinumą privalomosios cheminės kastracijos, kuri ir yra savotiškas galvos gydymas”, – sakė M.Barščevskis.
Bet tuomet lieka vienas ir, ko gero, esminis klausimas: už pedofiliją turi būti nubaustas būtent kaltasis. O tai Rusijoje – vis dar problema, ir ne tik pedofilijos atveju.
Neteisingai apkaltintų pedofilija netrūksta
A. Riabovas – ne vienintelė tokių prieštaringai vertinamų ir daug aistrų sukeliančių istorijų auka.
Totorijos mieste Bugulmoje gydytojas pediatras Olegas Jachontovas per medicininę apžiūrą apčiupinėjo 13–16 metų mergaites tikrindamas jų limfmazgių būklę, tai – standartinė procedūra.
Tačiau pareigūnai mediką sulaikė ir apkaltino lytiniu priekabiavimu.
Kaliningrado žurnalistikos mokyklos dėstytojas 50-metis Sergejus Bolšakovas buvo apkaltintas atlikęs tvirkinamuosius veiksmus, nes per pamoką suplyšo jo senos kelnės.
Ir ne bet kur, o tarp kojų. Apie tai grįžusi namo viena mokinių papasakojo savo motinai, o ta pranešė policijai. Pareigūnai jau kitą dieną už parankių išsivedė tariamą pedofilą.
Maskvoje Tagankos teismas nuteisė 13 metų kalėti buvusį Transporto ministerijos valdininką Vladimirą Makarovą už tai, kad jis išprievartavo savo šešerių metų dukterį Eliną.
Byla iškelta po to, kai namuose mergaitė nukrito nuo treniruočių sienelės. Išsigandę tėvai nuvežė dukterį į ligoninę, o ten atlikus pirminį šlapimo mėginį gydytojai įtarė esant žuvusių spermatozoidų.
Per pakartotinį tyrimą to nepatikta, o išsamesnis medicininis tyrimas neparodė jokių prievartos mergaitės atžvilgiu pėdsakų. Bet, vadovaudamiesi formaliais reikalavimais, ligoninės darbuotojai informaciją pateikė policijai.
Paskui psichologinę ekspertizę atliko jau minėtas centras „Ozon”. Čia mergaitei buvo duota užduotis nupiešti neegzistuojantį gyvūną.
Elina pavaizdavo moterį-katę su didele ir stora uodega. Pastarąją psichologė suvokė kaip „falo simbolį”.
Ši išvada tapo V. Makarovui nuosprendžiu, ir dabar jo žmona ir duktė nesėkmingai reikalauja iš rusų teisėsaugos grąžinti joms vyrą ir tėvą.