Agentūros pranešime teigiama, kad Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija pasiūlė Lietuvos aplinkos ministerijai surengti konsultacijas dėl VAE statybų.
Minskas išreiškė susirūpinimą tuo, kad Lietuva planuoja savo naujos jėgainės statybose naudoti kai kurias japonų „Hitachi“ technologijas ir panašų reaktorių į tuos, kurie veikė Fukušimos atominėje elektrinėje. O jie 2011-ųjų kovą patyrė branduolinę katastrofą.
„Kadangi turime patirties dėl Černobylio, kuris paveikė didelę šalies gyventojų dalį ir žinome, kokias milžiniškas pasekmes ekologijai turėjo Fukušimos AE avarija Japonijoje, Baltarusijos susirūpinimas branduoliniu saugumu yra suprantamas ir pateisinamas“, - teigė ministerija.
Be to, ministerija pabrėžė, kad Lietuva geologinius ir inžinerinius tyrimus Visagine atliko 2010 metais, t. y. po to, kai buvo baigtos tarptautinės procedūros poveikiui aplinkai įvertinti pagal Espoo konvenciją.
Anot Minsko, VAE statyboms parinkta vieta neatitinka Espoo konvencijos. Pasak ministerijos, „ataskaitoje apie galimą VAE poveikį aplinkai nutylimas faktas, kad jėgainė bus pastatyta ant Žemės plutos lūžio.“
Naujienų agentūra rašo, kad anksčiau Baltarusija kvietė lietuvius padiskutuoti apie reikalus, liečiančius branduolinių jėgainių statybas abiejose šalyse, tačiau iš mūsų šalies atsakymo negavo.
Tuo metu Lietuvos pareigūnai šią situaciją vertina kiek kitaip. Jų manymu, Baltarusijos teiginiai yra nepagrįsti.
Pasak Lietuvos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, poveikio aplinkai vertinimas VAE atveju vyko labai plačiai ir skaidriai.
„Baltarusiai tuomet rezultatais buvo patenkinti ir nereiškė pretenzijų. Bet kada Lietuva pradėjo kelti klausimus dėl Astravo aikštelės, tada baltarusiai suskato kelti papildomų klausimų Lietuvai. Šie klausimai atrodo gana nerimtai, kai (poveikio aplinkai) vertinimo procesas (Lietuvoje) jau pasibaigęs“, - kalbėjo specialistas.
Anot V. Auglio, ministerija išties gavo baltarusių kvietimą konsultuotis. Vienas iš jų keliamų klausimų - dėl planuojamų diegti technologijų VAE.
"Visas technologijų spektras poveikio aplinkai aspektu buvo nagrinėtas 2008-2009 metais, kuomet pas mus vyko poveikio aplinkai vertinimo procesas ir buvo konsultuojamasi su visomis šalimis, tarp jų – ir Baltarusija", - atkreipė dėmesį departamento vadovas.
Atsakydamas į baltarusių teiginį, jog Lietuva nutylėjo faktą apie Žemės plutos pokyčius planuojamoje VAE statybų vietoje, V. Auglys paaiškino, jog Lietuvoje nėra geriau ištyrinėtos vietos geologiniu požiūriu, nei ši.
„Dėl tos vietos nebuvo jokių abejonių. Jokių faktų, kad ten būtų kažkokie aktyvūs lūžiai, nėra. Mes juk statome elektrinę ne naujoje vietoje, o (baltarusių minimi) tyrimai buvo papildomi. Jie buvo atlikti tik užtikrinti ir patvirtinti jau esamą informaciją“, - teigė Aplinkos ministerijos darbuotojas.
Specialistas pažymėjo, kad Lietuva diskusijas dėl AE su Baltarusija iniciavo jau prieš dešimtmetį. „Ir tik dabar jie prisiminė, kad galėtume toliau konsultuotis. Iš tiesų futbolo kamuolys dabar yra jų pusėje, nes mes paskutinius savo komentarus išsiuntėme prieš gerus dvejus metus ir dar nesulaukėme jokių atsakymų“, - atkreipė dėmesį V. Auglys.
V. Auglys sakė, kad ministerija jau išsiuntė Minskui savo atsakymą.
„Mes kviečiame juos konsultuotis dėl susitarimo, kaip šalys turėtų viena kitą informuoti apie galimą atominių elektrinių poveikį aplinkai, - pažymėjo specialistas.
Lrytas.lt primena, kad Lietuva priešinasi Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę Gardino srityje netoli Astravo miestelio, už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Betonuoti jėgainės pamatus Baltarusija tikisi pradėti jau šį rudenį, o visą projektą įgyvendinti iki 2018 metų. Ji tą galės padaryti tik su užsienio finansine pagalba, pirmiausia - Rusijos.
Lietuva teigia, kad Baltarusijos projektas kelia abejonių dėl poveikio aplinkai ir neatitinka tarptautinių konvencijų keliamų reikalavimų.