„Prašymas dėl pono Assange'o ekstradicijos buvo teisėtai
pateiktas, o jo apeliacija prieš ekstradiciją atitinkamai yra
atmetama“, - paskelbė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Nicholas
Phillipsas.
Septynių teisėjų balsai pasiskirstė santykiu penki prieš du,
tačiau dauguma nutarė, jog Švedijos prokuroras turėjo reikiamus
teisinius įgaliojimus ir galėjo išduoti J. Assange'o arešto
orderį, siekiant jį apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.
Visos J. Assange'o bylos baigtis priklausė nuo argumento, kad
Europos arešto orderis, išduotas Švedijos prokuroro, yra
„negaliojantis“, nes nebuvo išduotas teisėjo.
Tačiau J. Assange'o advokatė Dinah Rose netikėtai
paprašė iš naujo nagrinėti šią bylą, argumentuodama, jog
nutartyje minima medžiaga, kuri nebuvo paminėta per teismo
posėdžius.
Teisėjas sutiko su šiuo prašymu ir suteikė 14 dienų
laikotarpį, per kurį J.Assange'o advokatai gali pateikti prašymą
iš naujo nagrinėti bylą.
40-metis australas nedalyvavo posėdyje, vykusiame Londono centre.
Jo šalininkas Johnas Pilgeris sakė, kad
J. Assange'as „įstrigo eismo spūstyje“.
„WikiLeaks“ įkūrėjas, sukėlęs Vašingtono įtūžį, kai jo
portalas paviešino daugybę įslaptintų karinių ir diplomatinių
dokumentų, kovojo, kad nebūtų deportuotas, nuo pat savo suėmimo
Londone 2010 metų gruodį pagal Europos arešto orderį.
Aukščiausiasis Teismas yra paskutinė jo bylinėjimosi stotis
pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, nes du žemesnės instancijos
teismas nutarė, kad jis turėtų būti išsiųstas į Švediją
apklausti dėl įtariamo išžaginimo ir seksualinės prievartos
prieš dvi „WikiLeaks“ savanores darbuotojas.
Tačiau J. Assange'as, kurio judėjimas buvo smarkiai ribojamas
pastarąsias 540 dienų, dar turi paskutinę galimybę - kreiptis į
Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), jeigu jo advokatams
nepavyktų pasiekti, kad ši byla būtų iš naujos nagrinėjama
Britanijoje.
J.Assange'as neneigia turėjęs lytinių santykių su dviem
moterimis Švedijoje, tačiau teigė, kad jie vyko abipusiu sutikimu.
Tuo tarpu moterys tvirtina, kad jis jas išžagino ir naudojo
lytinę prievartą.
„WikiLeaks“ vadovas argumentuoja, kad pastangos užsitikrinti jo
ekstradiciją pagrįsto politiniais motyvais.
J. Assange'o motina Christine prieš paskelbiant teismo nutartį
pareiškė: „Tai apskritą parą trunkantis košmaras, nes žinome,
kad jis nesaugus ir kad didžiausios pasaulyje vyriausybės griežia
ant jo dantį.“
Ji sakė Australijos televizijai, kad sūnui keliami nepagrįsti
kaltinimai ir kad jis gali būti „izoliuotas nuo pasaulio, vienutėje,
dar prieš jį apklausiant arba pateikiant kaltinimus“, jeigu būtų
deportuotas į Švediją.
Švedijos pareigūnai argumentavo, kad šios apeliacijos
patenkinimas gali sutrikti sparčiai veikiančią Europos arešto
orderių sistemą, o tai sukeltų pasekmių visame žemyne.
„Orderius (Švedijoje) išduoda prokuroras. Taškas“, - Švedijos
prokuratūros valdybos atstovė Karin Rosander sakė naujienų
agentūrai AFP.
Šviesiaplaukis buvęs kompiuterinis įsilaužėlis sakė
bijantis, kad ekstradicija galiausiai atvestų prie jo išdavimo
Jungtinėms Valstijoms, kur kurios jau organizuoja karinio tribunolo
procesą kariui Bradley Manningui, kaltinamam
įslaptintų dokumentų nutekinimu „WikiLeaks“.
Prieš savaitę J. Assange'as dalyvavo vieno filmo peržiūroje,
užsidėjęs iš kevlaro pagamintą Guy Fawkeso kaukę.
„Galbūt tai paskutinis mano pasirodymas viešumoje, todėl
pamaniau, kad turėčiau pradėti nuo padėties, kuriai susiklosčius
manęs nebegalėtumėte pamatyti“, - sakė J. Assange'as, kuris nuo
2010 metų gruodžio kasdien turėdavo registruotis policijoje ir
dėvėti elektroninę sekimo apyrankę.
Žemesnės instancijos Britanijos teismas iš pradžių patvirtino
J. Assange'o ekstradiciją Švedijai pernai vasarį.
Aukštajam Teismui pateikta apeliacija buvo atmesta lapkritį, bet
J. Assange'as vėliau užsitikrino leidimą kreiptis į
Aukščiausiąjį Teismą, kuris šių metų vasarį per dvi dienas
vykusius posėdžius išklausė sudėtingų argumentų.