Čenas Guangčengas gimė 1971 m. lapkričio 12 d. atokioje Šandongo provincijos vietovėje. Jis regėjimą prarado būdamas dar mažas. Teigiama, jog vaikas apako sunkiai susirgęs dėl labai aukštos temperatūros.
Disidento draugai žurnalistams sakė, jog Čenas yra prisipažinęs, kad jo vaikystė buvo laiminga ir aklumas tam nė kiek netrukė.
Iki 23-ejų vaikinas buvo beraštis. 1994-aisiais jis įstojo į specialiąją mokyklą akliesiems, o 1998 m. ją baigė. Tuo metu Čenas jau gyvai domėjosi teise. Jis dažnai prašydavo savo brolių paskaityti jam teisinius tekstus.
Baigęs neregių mokyklą jis įstojo į kinų medicinos universitetą, kur mokėsi akupunktūros ir masažo meno. Po studijų Čenas Guangčengas įsidarbino vietos ligoninėje masažistu. Tuo pat metu jis lankė teisės paskaitas ir sužinojo pakankamai, kad galėtų pagelbėti savo draugams, kai jiems prireikdavo jo pagalbos.
Į kovą prieš neteisybę jis stojo dar nemokėdamas nei skaityti, nei rašyti. Pirmasis jo skundas buvo užfiksuotas dar 1994 metais. Jis tiesiogiai siejosi su jaunuolio negalia.
Neįgalūs asmenys Kinijoje neapmokestinami, o Čeno Guangčengo šeimai mokesčius vis tiek reikėjo mokėti. Iškovojęs pergalę šiame mūšyje, jis įgavo pasitikėjimo savo jėgomis ir pasišovė padėti kitiems neįgaliesiems, susidūrusiems su tokiu pat neteisingumu. Maža to jis ėmė telkti savo miestelio gyventojus į kolektyvines kampanijas.
2000-aisiais miestelėnai ir dar 78 jiems pritariantys asmenys užpildė peticiją, kurioje skundėsi dėl popieriaus gamyklos, kuri chemikalus išmesdavo į upę, dėl to nyko žmonių derlius ir gyvūnija. Jų pastangos pasiteisino – gamykla buvo uždaryta.
Tačiau visuomenėje jis išgarsėjo 2005 m, kuomet ėmėsi ginti moteris, kurios skundėsi, jog pareigūnai, vadovaudamiesi vieno vaiko politika, jas prievarta sterilizuoja ir verčia darytis abortus. Čenas taip pat kaltino jėgos struktūras persekiojant, įkalinant ir kankinant gimines žmonių, kurie slapstydavosi, bėgdami nuo minėtos politikos taikymo.
Savamokslis teisininkas paskatino šias režimo aukas ir užpildė kolektyvinį skundą. Jis buvo atmestas. Tačiau iniciatyva sukėlė daug triukšmo ne tik Kinijoje, bet ir Vakarų šalyse. Čenu susidomėjo žurnalas „Time“, kuriame buvo išspausdintas interviu su juo. Tas pats žurnalas 2007 m. Čeną Guangčengą įtraukė į šimtuką asmenų, kurių „galia, talentas ar moralinis pavyzdys keičia mūsų pasaulį“.
Kinijai toks dėmesys nepatiko. 2006 metais Čenas Guangčengas buvo įkalintas ketveriems metams.
2010 m. išėjęs iš kalėjimo savamokslis teisininkas laisve nesidžiaugė. Jam buvo skirtas namų areštas su griežta pareigūnų priežiūra. Čeno žmona bandė bendrauti su aplinkiniu pasauliu per vaizdo įrašus ir raštelius. Už tai pora buvo sumušta, atimti jų dokumentai ir komunikacijos prietaisai, atjungta elektra, o ant langų pritvirtintos grotos. Kurį laiką šešiametė kino dukra negalėjo lankyti mokyklos, o jos žaislus konfiskavo namą prižiūrėję sargai.
Manoma, kad dviejų vaikų tėvo namų areštas Kinijai kainavo apie 9,5 mln. JAV dolerių.
Įvykiai pakrypo nauja linkme šių metų balandį, kuomet aktyvistas sugebėjo pasprukti iš saugomo namo ir nuvykti į JAV ambasadą Pekine. Čia jis praleido 6 dienas. Beįsižiebiantį diplomatinį konfliktą mėginta užgesinti paaukojant Čeną
Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad disidentas išvyko iš JAV ambasados, o JAV pareigūnas pareiškė, kad jis ketina likti Kinijoje. Esą atyvistas neprašė Jungtinių Valstijų jam suteikti prieglobstį.
Tačiau jau kitą dieną Čenas pranešė norįs vykti studijuoti į Ameriką. Vašingtono universitetas jį pakvietė mokytis ir gegužės 19 d. jis su šeima išvyko iš Kinijos į Niujorką.
Po šio įvykio kitas žinomas Kinijos režimo kritikas, dailininkas Ai Weiwei, gyvenantis Pekine, teigė, jog Čeno istorija paskatins ir kitus šalies žmones daugiau nesitaikstyti su valdžios teroro baime.