Jeigu A. B. Breivikui būtų skirta laisvės atėmimo bausmė,
reikėtų pasirūpinti, kad jis negalėtų bendrauti su žmonėmis
kalėjimo viduje, nes šis ekstremistas gali mėginti pagrobti
įkaitų, siekdamas ištrūkti į laisvę, Ilos kalėjimo direktorius
Knutas Bjarkeidas sakė dienraščiui „Verdens Gang“ (VG).
„Daug su A. B. Breiviku susijusių priemonių kuriamos siekiant
išvengti įkaito pagrobimo, nes tai būtų vienintelė galimybė jam
įveikti skirtingus saugumo lygius, nustatytus tarp jo ir laisvės, -
pareigūnas sakė laikraščiui. - Dėl to negalima leisti jam
turėti normalių kontaktų su kitais.“
Tačiau kad prisipažinęs žudikas nebūtų laikomas visiškoje
izoliacijoje į šiaurės vakarus nuo Oslo esančiame griežto
apsaugos režimo kalėjime, be kitų priemonių, jam gali būti leista
žaisti sportinius žaidimus su kalėjimo prižiūrėtojais ar
nusamdyti žmogų, su kuriuo A. B. Breivikas galėtų žaisti
šachmatais.
„Planuojama (sukurti) aplink jį profesionalią bendruomenę - su
darbuotojais ir samdomais žmonėmis“, - aiškino direktorius.
K. Bjarkeidas nenurodė, kiek galėtų kainuoti tokios priemonės.
Pagal Norvegijos įstatymus kalinius draudžiama ilgą laiką
laikyti visiškai izoliuotus, nes tai laikoma nepagrįstai žiauria
bausme.
A. B. Breivikas, kuriam dabar 33 metai, pernai liepos 22 dieną
detonavo sprogmenų prikrautą automobilį netoli vyriausybės
būstinės Oslo centre, kur žuvo aštuoni žmonės, o vėliau
surengė šaudynes netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kurioje
veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo skyriaus vasaros
stovykla.
Šioje saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausia paauglius.
A. B. Breivikas prisipažino dėl abiejų išpuolių, tačiau
atsisako pripažinti savo kaltę, sakydamas, kad šie veiksmai buvo
„žiaurūs, bet būtini“, siekiant sustabdyti Darbo partijos vykdomą
„multikultūralizmo eksperimentą“ ir „musulmonų invaziją“ į
Norvegiją ir Europą.
Nors jam pateikti kaltinimai dėl teroro išpuolių, svarbiausias
klausimas Oslo teismo nagrinėjamoje byloje - ar A.B.Breivikas yra
pakaltinamas dėl savo psichinės būklės? Atsakymas į šį
klausimą lems, ar jis bus pasiųstas į kalėjimą, ar į uždarą
psichiatrijos kliniką.
Pirmosios teismo nurodymu pernai atliktos psichiatrų ekspertizės
išvadose sakoma, kad A. B. Breivikas serga „paranojine schizofrenija“,
todėl negali būti laikomas pakaltinamu.
Tačiau antrojo tyrimo išvada buvo priešinga - jog kaltinamasis
yra pakankamai blaivaus proto, kad galėtų atsakyti už savo
veiksmus.
Jeigu penki Oslo apygardos teismo teisėjai liepą nutars, kad
A. B. Breiviko psichika yra normali, jam veikiausiai bus skirta
griežčiausia Norvegijos įstatymų numatoma bausmė - 21 metai
laisvės atėmimo. Tačiau jo įkalinimas gali būti neribotą laiką
pratęstas, jeigu būtų pripažinta, kad nuteistasis tebekelia
grėsmę visuomenei.