Anot jo, tinkamai panaudojant ES finansinę paramą, Kroatijos ekonomikos augimas kasmet galėtų būti didesnis 1 proc.
„Mes esame įsitikinę, kad tinkamas ir spartus šių išteklių panaudojimas galėtų būti esminis siekiant Kroatijos ekonomikos atsigavimo“, - žurnalistams sakė P. Harroldas.
Pernai Kroatija panaudojo tik 37 proc. prieš įstojimą teikiamos finansinės paramos, ir vyriausybė tikisi, kad ateinančiais metais ES lėšų panauda bent jau padvigubės.
Šiuo metu Kroatija gali naudotis 140 mln. eurų ES finansine parama, o tapus ES nare 2013-ųjų liepą jai bus skirti 450 mln. eurų.
Kroatijos bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį kartą augo 2008-aisiais (2,4 proc.), ir nuo tada šalis beveik nuolatos buvo recesijoje.
Vyriausybė prognozuoja, kad šiemet BVP išaugs 0,8 proc., tačiau centrinis bankas numato, kad BVP susitrauks 1,0 proc.