Valstijoje, kuriai J. Edwardsas atstovavo Senate nuo 1999 iki 2005
metų, 12 prisiekusiųjų išteisino jį dėl vieno kaltinimo priėmus
neteisėtas aukas rinkimų kampanijai už Demokratų partijos
nominaciją prieš ketverius metus.
Apygardos teisėja Catherine Eagles paskelbė
neteisingą teismo procesą dėl penkių kitų kaltinimų, nes
prisiekusieji negalėjo apsispręsti, ar 58 metų J. Edwardsas paėmė
pinigų iš dviejų turtuolių siekdamas neleisti rinkėjams
sužinoti, kad buvo neištikimas vėžiu sergančiai žmonai Elizabeth
su viena kampanijos darbuotoja.
Prisiekusiųjų sprendimas, priimtas devintą svarstymo dieną,
užbaigė beveik pusantro mėnesio trukusį procesą, kurio metu buvo
liudijimų, labiau tinkančių „muilo operai“, o ne kampanijai už
aukščiausią valstybėje politinį postą.
Prisiekusieji išgirdo neskoningas romano detales, slaptų
skambučių išklotines ir apie slaptus aukotojų čekius,
pasirašytus neva dėl baldų pirkimo, - buvę kampanijos darbuotojai
piešė tikrai nepagražintą J. Edwardso portretą.
Proceso baigtis žymi dar vieną dramatišką posūkį du kartus -
2004-aisiais ir 2008-aisiais - prezidento nominacijos siekusiam
J. Edwardsui, kuris per pirmąją savo rinkimų kovą - 1998 metų
Senato rinkimus - įveikė respublikonų senatorių, o vos po
šešerių metų tapo demokratų kandidatu į viceprezidentus.
Kai buvo skaitomas prisiekusiųjų verdiktas, J. Edwardsas, kuris
teismo proceso metu neliudijo ir kuriam grėsė baudos ir kalėjimo
bausmė, su palengvėjimu susmuko ant savo kėdės.
Vėliau, stovėdamas priešais federalinio teismo rūmus
Grinsbore, jis tvirtino, kad yra nekaltas, ir sunkiai tvardėsi
kalbėdamas apie meilę ketverių metų nesantuokinei dukrai, kurią
pagimdė buvusi meilužė Rielle Hunter.
„Nors ir netikiu, kad padariau ką nors neteisėta, ar niekada
nemaniau, kad darau ką nors neteisėta, tikrai padariau baisiai,
baisiai daug neteisingų (dalykų) ir niekas kitas nėra atsakingas
už mano nuodėmes“, - sakė jis, šalia stovint tėvams ir 30-metei
dukrai Cate, kuri jį palaikė viso proceso metu.
„Aš esu atsakingas, ir jei noriu rasti žmogų, kurį reiktų
laikyti atsakingu už mano nuodėmes, tikrai, man nereikia eiti toliau
nei iki veidrodžio. Tai - aš. Aš ir niekas kitas“, - pridūrė
J. Edwardsas.
Vėliau jis savo ir R. Hunter vaiką pavadino savo „brangiąja
Quinn“, kurią myli „labiau nei bet kuris iš jūsų galite
įsivaizduoti“, ir sakė, kad vis dar viliasi vieną dieną padėti
neturtingiems šalies vaikams.
Prokurorai greičiausiai nesieks teisti J. Edwardso iš naujo, bet
galutinis sprendimas bus priimtas artimiausiomis dienomis.
Vyriausybė kaltino J. Edwardsą surežisavus tiesos nuslėpimo
sąmokslą, kurio metu daugiau kaip 900 tūkst. dolerių iš
paveldėtojos Rachel Mellon ir teisininko Fredo Barono
buvo pervesta R. Hunter ir kampanijos padėjėjui, kartą J. Edwardso prašymu melagingai prisiėmusiam
atsakomybę už jo nesantuokinio vaiko tėvystę.
Prisiekusieji pripažino J. Edwardso nekaltumą dėl neteisėtų
lėšų kampanijai paėmimo iš R. Mellon 2008 metais.
Tačiau jie negalėjo priimti vienbalsio sprendimo dėl panašaus
kaltinimo, susijusio su R. Mellon pinigais 2007 metais, dviejų
kaltinimų neteisėtai paėmus pinigus kampanijai iš F.Barono, vieno
kaltinimo susimokius prašyti neteisėtų lėšų kampanijai ir vieno
kaltinimo nepranešus apie 2,3 tūkst. dolerių viršijančias
aukotojų sumas, kaip apie politinius įnašus.
Gynėjai visą laiką tvirtino, kad J. Edwardsas nieko nežinojo
apie tuos šalininkų įnašus, kurie turėjo būti asmeninės dovanos
siekiant apsaugoti Elizabeth Edwards nuo vyro netaktiškų poelgių, o
ne daryti įtaką rinkimams.