Dėl ES susitarimo nuomonę reiškusiems airiams iš pat ryto savotišku pavyzdžiu tapo Lenkija. Jos parlamento Senatas po naktinių derybų ketvirtadienį galiausiai ratifikavo Bendrijos biudžetų stabilumo paktą.
Jį dar turės pasirašyti Lenkijos prezidentas B. Komorowskis. O kokį airių atsakymą Briuseliui pateiks Dublinas?
Apklausos rodė pritarimą
Pagal Vokietijos pasiūlytą fiskalinės drausmės susitarimą, sudarytą per kovą vykusį ES lyderių derybų maratoną, valstybės turės griežčiau kontroliuoti biudžetų deficitą.
Tai priimtina toli gražu ne visiems airiams, jau ir taip pavargusiems nuo diržų veržimosi planų. Tačiau išankstinės nuomonių apklausos rodė, kad nepritariančių yra mažiau, o santykis 2 su 3 euroskeptikų nenaudai jau kurį laiką nekito.
Kad dėl balsavimo baigties beveik neabejojama, rodė ir viena pagrindinių lažybų bendrovių „Paddy Power”, už teigiamą referendumo rezultatą nustačiusi koeficientą 1/25.
Aistringų debatų neišvengė
Priešingai nei ankstesni Airijos referendumai dėl ES sutarčių, vakarykščio balsavimo rezultatai Bendrijos susitarimui nebus lemiami. Kad paktas įsigaliotų, jį užtenka ratifikuoti 12 iš 17 euro zonos narių.
Tačiau pastarasis faktas nesumenkino Airijoje prieš referendumą virusių aistringų diskusijų. Pritariančių paktui stovykla, kurioje yra ir šalies vyriausybė, aiškino, kad susitarimo atmetimas reikštų, kad airiai neturėtų priėjimo prie naujojo Europos finansinio stabilumo mechanizmo (ESM).
Airijos valdžia mano, kad pagalbos iš ES ir TVF jau prašiusiai šaliai gali tekti pasinaudoti ESM lėšomis.
Be to, jeigu Airija nepritartų finansinės drausmės paktui, šaliai tektų skolintis už gerokai didesnes palūkanas.
Tačiau nepritariantys susitarimui į tokius argumentus tik numoja ranka. Esą tai tik panikos skleidimas. Pagrindinis pastarosios stovyklos argumentas tas, kad fiskalinės drausmės susitarimas tik pasmerks Airiją toliau veržtis diržus.
„Žinome, kad taupymas neveikia ir kad tai sako vis daugiau žmonių žemyninėje Europoje”, – savo nuomonę dėstė rekordiškai populiarėjančios partijos „Sinn Fein” lyderis Gerry Adamsas.
Nerimas dėl neapsisprendusių
Akivaizdu, kad įspėjimais apie nesumokėtus atlyginimus, ištuštėjusius bankomatus ir nutrūkusias investicijas pritariantys ES susitarimui patraukė airius į savo pusę. Nuo pat vasario mėnesio, kai tik buvo pranešta apie Airijoje vyksiantį referendumą, nuomonių apklausos rodė, kad fiskalinės drausmės paktui bus pritarta.
Bet nuomonių apklausos taip pat rodė, kad apie 20 proc. rinkėjų dar neapsisprendė, kaip balsuoti. Turėdama omenyje tai, kad nedarbas siekia 14 proc., valdžia iki paskutinės referendumo minutės nesijautė rami.
Panašiai jautėsi ir kai kurie ES lyderiai. Jie puikiai žino, kad Airijos nepritarimas susitarimui taptų paskata Europoje stiprėjančiam judėjimui, raginančiam sutelkti dėmesį į ekonomikos augimo skatinimą, o ne vien taupymą. Būtent tokios nuomonės laikosi naujasis Prancūzijos prezidentas François Hollande’as.
„Jei pasakysime „ne”, mūsų tarptautinė reputacija nusiris iki Graikijos lygmens”, – vedamajame straipsnyje įspėjo laikraštis „Irish Independent”. („EUobserver”, „Reuters”, LR)
Gąsdina lietuvių atlyginimais
Airiai gąsdinami, kad nepritarę fiskalinės drausmės susitarimui Europos akyse nukris iki Graikijos lygmens. O graikai sulaukė įspėjimo, kad nutarę pasitraukti iš euro zonos nusiris iki tokio lygio, kokį dabar pasiekę lietuviai.
Taip aiškinama Nacionalinio Graikijos banko analitikų ataskaitoje. Joje teigiama, kad jeigu Graikija paliktų euro zoną, statistinio šalies gyventojo metinės pajamos sumažėtų 55 proc.
Vadinasi, vidutinio graiko pajamos būtų mažesnės už statistinių Baltijos šalių gyventojų ar lenkų pajamas. Anot analitikų, išėjus iš euro zonos metinės vienam Graikijos gyventojui tenkančios pajamos nuo 19 400 eurų sumažėtų iki 8700 eurų.
Taip pat išaugtų nedarbo lygis, infliacija, kristų BVP, 65 proc. gali būti devalvuota naujoji šalies valiuta.