„Svarbu, kad kitos krizės prislėgtos šalys pasimokytų iš
Latvijos. Ši programa buvo sėkminga“, - TVF vadovė Christine
Lagarde sakė duodama interviu Švedijos
dienraščiui „Svenska Dagbladet“.
„Svarbus faktas, kad reformų programą sukūrė (Latvijos)
politikai. Jie suvokė, kad reikalingos struktūrinės reformos, ir
priėmė daug drąsių sprendimų“, - pažymėjo ji.
„Kita pamoka - jog (biudžeto išlaidų) mažinimo reikia imtis
anksti“, - pridūrė Ch. Lagarde ir pabrėžė, jog jeigu diržų
veržimo priemonių nesiimama nedelsiant, visuomenė gali pavargti nuo
reformų.
2008 metų gruodį TVF Latvijai suteikė 7,5 mlrd. eurų (25,9
mlrd. litų) paskolą, kai ši šalis patyrė giliausią pasaulyje
recesiją po pasaulinės ekonomikos krizės: 2008-2009 metais Latvijos
ekonomika susitraukė iš viso 25 procentais.
Kartu su griežta taupymo programa ši paskola padėjo 2 mln.
gyventojų turinčios Latvijos ekonomikai grįžti prie augimo: pernai
šalies ūkis išsiplėtė 5,5 procento.
Latvijos trejų metų reformų programa buvo baigta pernai
gruodį, nors šalis tebemoka TVF, grąžindama paskolas.
Tačiau nedarbas Latvijoje tebėra didelis.
Šių metų pirmąjį ketvirtį nedarbas padidėjo iki 16,3 proc.,
o paskutinius tris praeitų metų mėnesius buvo apie 15 procentų.
Tuo tarpu Ch. Lagarde paragino graikų politikus sutikti su
reformomis.
„Graikijai svarbu, kad politikai sutiktų su reformų programa ir
taptų jos autoriais. Latvijoje reformos buvo plačiai palaikomos. Tai
yra būtina, kad jos veiktų“, - pažymėjo ji.
Europa prieš įsivesdama bendras euroobligacijas pirmiausiai turi sukurti tikrą
fiskalinę sąjungą, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas
Schaeuble sakė duodamas antradienį vieno
laikraščio paskelbtą interviu.
„Vyriausybė visada sakydavo, kad prie pradedant kalbas apie
bendrą skolų valdymą mums reikalinga tikra fiskalinė sąjunga“, -
W. Schaeuble sakė verslo dienraščiui „Handelsblatt“.
Euroobligacijų, kurios leistų apjungti euro zonos šalių
skolas, siekiant sumažinti skolinimosi kainą, tema supriešino 17
šalių bloką ir tapo vienu iš pagrindinių klausimų per praeitą
mėnesį vykusį neformalų Europos Sąjungos (ES) viršūnių
susitikimą.
Kita vertus, biudžetų sąjungos sukūrimas yra „vidutinio
laikotarpio projektas“, sakė Vokietijos finansų vadovas.
Šio projekto įgyvendinimo pirmuoju žingsniu tapo fiskalinės
drausmės paktas, kurį pasirašė 25 iš 27 ES šalių, turintis
sustiprinti krizės prislėgtą euro zoną, įvedant bausmes šalims,
kurios nesistengia suvaldyti savo biudžetų deficito.
Antroji stadija šiame projekte būtų bankininkystės sąjunga.
„Turėtume žengti vieną žingsnį po kito“, - pažymėjo
W. Schaeuble.
Kelias, kurį turi pasirinkti Europa, „nėra lengvas ir ne visada
bus sąžiningas“, perspėjo jis.