Itin visuomenę supriešinęs įstatymas, didinantis rusų kalbos
vaidmenį šioje lingvistiškai pasidalijusioje šalyje, buvo priimtas
per pirmąjį skaitymą, kai už jį 450 vietų Aukščiausioje Radoje
balsavo 234 įstatymų leidėjai, o du balsavo prieš.
Kalba ir istorija - pagrindinės lūžio linijos Ukrainoje,
lemiančios šalies pasidalijimą į Kremliui draugišką rusakalbį
rytinį regioną ir labiau nacionalistinę vakarų Ukrainą.
Prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris užsitikrino palaikymą
rytų Ukrainoje prieš 2010 metais vykusius rinkimus, žadėdamas
pagerinti santykius su Maskva, tai pat žadėjo suteikti svarbesnį
vaidmenį rusų kalbai.
V. Janukovyčiaus šalininkų pasiūlytas įstatymas išplečia
etninių mažumų kalbų vartojimą, tačiau oficialiai nesuteikia
rusų kalbai antrosios valstybinės kalbos statuso.
Apie 3 tūkst. žmonių, tarp jų bokso žvaigždė Vitalijus
Klyčko, vadovaujantis vienai opozicijos partijai, susirinko į
mitingą prie parlamento rūmų, protestuodami prieš šį teisės
aktą, o dar apie 3 000 žmonių atėjo palaikyti šios iniciatyvos.
„Gėda!“ - skandavo protestuotojai, laikydami plakatus su
užrašais „Viena valstybė, viena kalba“, „Įsibrovėliai ir
rusintojai - lauk iš Ukrainos“ ir „Liaukitės skaldę Ukrainą“.
Tuo tarpu įstatymo šalininkai, kurie nuo savo oponentų buvo
atskirti metaliniais užtvarais, reikalavo, kad rusų kalbai būtų
suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Jų šūkiai skelbė: „Mūsų yra 16 milijonų, ir mes kalbame
rusiškai!“ bei „Dvi kalbos, viena šalis“.
Per ankstesnį šio įstatymo svarstymą praeitą mėnesį kilo
parlamento narių muštynės, per kurias vienas delegatas atsidūrė
ligoninėje dėl galvos traumos.
Pagal šį įstatymą ukrainiečių kalba liks vienintele
valstybine kalba, tačiau rusų kalba galės būti oficialiai
vartojama teismuose, ligoninėse ir kitose institucijose regionuose,
kuriuose gyvena daugiausiai rusakalbiai.
Tuo tarpu provakarietiškos opozicijos nariai argumentuoja, jog
šis teisės aktas slopins ukrainiečių kalbos vystymąsi, nes
milijonai rusakalbių nebus suinteresuoti jos mokytis ir ją vartoti.