31-ąją A. B. Breiviko bylos nagrinėjimo dieną daugiausiai buvo
klausoma ekstremistų parodymų, advokatams siekiant įrodyti, kad
pernai liepos 22 dieną vykusias skerdynes nulėmė ideologiniai
įsitikinimai - būdingi, nors ir nedideliam, kitų žmonių ratui - o
ne psichikos sutrikimas.
„Norvegijoje vyksta karas. Ji išgyvena balkanizacijos procesą“,
- Oslo apygardos teismui pareiškė neonacių grupuotės „Vigrid“
įkūrėjas Tore Tvedtas.
„Mes ne vien puolami. Mes esame raunami su šaknimis“, - pridūrė
jis, komentuodamas numanomą „civilizacijų susidūrimą“ tarp Vakarų
ir musulmonų pasaulių.
Anksčiau organizacijos „Sustabdykite Norvegijos islamizaciją“
(Stopp islamiseringen av Norge, SIAN) vadovas Arne Tumyras įnirtingai užsipuolė islamą, kurį apibūdino kaip
„smurto religija, karų religija“, taip pat musulmonų pranašą
Muhammadą, kurį išvadino lytiniu nusikaltėliu,
karavanų plėšiku, žudiku ir karo nusikaltėliu.
„Islamą laikome grėsme norvegų visuomenei ir vertybėms“, -
pareiškė jis, primindamas atvejį, kai vienas vaikų darželis buvo
priverstas pašalinti visas užuominas apie Mikės Pūkuotuko draugą
Knysliuką, kad nebūtų įžeidžiami musulmonų vaikai.
Nors liudininkai dėstė panašias pažiūras kaip A. B. Breivikas,
nei vienas iš jų atvirai nepalaikė jo dvigubo išpuolio.
Tačiau buvęs antiislamiškos Norvegijos gynybos lygos vadovas
Ronny Alte sakė teismui, kad ultradešiniųjų
ekstremistų sluoksniuose „esama žmonių, kurie palaiko tiek šias
atakas, tiek manifestą“ - 1 500 puslapių ideologinį traktatą,
kurė A. B. Breivikas paskelbė internete prieš pat pradėdamas
žudynes.
Praeitų metu liepos 22 dieną A. B. Breivikas pirmiausiai
susprogdino galingą bombą prie vyriausybės būstinės Oslo centre,
kuri užmušė aštuonis žmones. Vėliau jis surengė žudynes netoli
sostinės esančioje Utiojos saloje, kurioje veikė valdančiosios
Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.
Šioje saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o
jauniausiai iš jo aukų buvo neseniai sukakę 14 metų.
33 metų A. B. Breivikas prisipažino įvykdęs abu išpuolius,
tačiau nepripažįsta savo teisinės atsakomybės, sakydamas, kad
šios atakos buvo „žiaurios, bet būtinos“, siekiant sustabdyti Darbo
partijos „multikultūrinį eksperimentą“ ir „musulmonų invaziją“ į
Norvegiją bei Europą.
Per šiuos išpuolius likusių gyvų žmonių ir aukų artimųjų
advokatams pareiškus protestą, A. B. Breiviko advokatas Geiras
Lippestadas tvirtino, kad antradienį duoti
ekstremistų parodymai buvo būtini, siekiant pademonstruoti, jog jo
klientas nėra pamišęs.
„Mūsų tikslas - ne pritarti politinei nuomonei, o parodyti, kad
kaltinamojo požiūris į pasaulį yra būdingas ir kitiems“, -
pažymėjo G. Lippestadas.
A. B. Breiviko psichikos būklė yra esminis klausimas per dešimt
savaičių truksiantį bylos nagrinėjimą, o anksčiau teismo
nurodymu atliktų dviejų psichiatrijos ekspertizių išvados
prieštarauja viena kitai.
Pats teisiamasis stengiasi įtikinti esantis sveiko proto, kad jo
ideologija nebūtų laikoma vien pamišėlio kliedesiais.
Jeigu būtų pripažintas nepakaltinamu, A. B. Breivikas tikriausiai
būtų pasiųstas gydyti į uždarą psichiatrijos kliniką, o
kaltinamasis yra pareiškęs, kad toks „likimas būtų blogesnis nei
mirtis“.
Jeigu A. B. Breivikas būtų pripažintas psichiškai sveiku, jam
tikriausiai bus skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta
bausmė - 21 metai laisvės atėmimo. Tačiau šis nuosprendis gali
būti neribotą laiką pratęstas, jeigu jis tebebus laikomas
keliančiu grėsmę visuomenei.
Kad bylos nagrinėjimas nevirstų ruporu radikaliai
ultradešiniųjų ideologijai, Oslo teismo teisėjai leido transliuoti
tik ekspertų pasisakymus, tuo pačiu atimdami iš ekstremistų
galimybę dėstyti savo požiūrį tiesioginiame eteryje.
Tačiau antradienio rytą ideologijos „ekspertas“ Ole Joergen
Anfindsenas, dirbantis prieš imigrantus
pasisakančiame tinklalapyje „HonestThinking“, sugebėjo paskleisti
savo požiūrį į apie Norvegijos visuomenei musulmonų keliamą
demografinį pavojų.
Tebevykstant vaizdo transliacijai, jis apkaltino Norvegijos
agentūras sąmoningai ir smarkiai sumenkinant imigracijos masto
prognozes. O. J. Anfindsenas pareiškė, kad iki šio šimtmečio
pabaigos norvegai savo šalyje gali tapti etnine mažuma.
Tačiau teismo pirmininkė Wenche Elizabeth Arntzen galiausiai jį nutraukė, paprašiusi nenukrypti nuo
nagrinėjamos bylos klausimų.
A. B. Breiviko bylos nagrinėjimas turėtų baigtis birželio 22
dieną, o antradienį Oslo teismas pareiškė, kad penkių teisėjų
kolegija tikriausiai pateiks savo nutartį liepos 20 arba rugpjūčio
24 dieną.