Per metus Rusijos multimilijonierių gretos pagausėjo 79 šeimomis.
Tokį faktą kasmet skelbiamame pasaulio gyventojų gerovės tyrime nurodė autoritetinga konsultacijų bendrovė „Boston Consulting Group”.
Bendra pasaulio gyventojų gerovės apimtis, kuri nustatoma kaip fizinių asmenų aktyvų suma, per 2011 metus išaugo iki rekordinių 122,8 trln. JAV dolerių. Iš jų Rusijai tenka 1,5 trln. dolerių.
Tiesa, į šią sumą įeina tiktai finansiniai aktyvai – pinigai grynaisiais ir bankuose, akcijos ir obligacijos. Į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, valdomas įmones bei prabangos objektus neatsižvelgta.
Daugiausia turtuolių – JAV
Turtas paskirstytas labai netolygiai.
Maždaug 40 proc. jo priklauso 0,9 proc. multimilijonierių, kurių piniginiai aktyvai sudaro 100 mln. dolerių ir daugiau, šeimų namų ūkiams.
Tokių daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – 2989, nors nuo praėjusių metų jų skaičius sumažėjo 61 šeima.Antrojoje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė – 1125 šeimos, trečiojoje – Vokietija – 807 šeimos.
O po to – Rusija. Šioje šalyje 100 mln. dolerių vertės finansinius aktyvus turinčių turtuolių skaičius per praėjusius metus išaugo 13 procentų – nuo 607 iki 686.
Pralobo per privatizavimą
Tai savo ruožtu reiškia, kad per pirmuosius metus, kai šalyje bent jau oficialiai baigėsi finansų krizė, Rusijoje išaugo ne visų, o tik pačių turtingiausių piliečių gerovė.
Rusų spauda atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje mažai „paprastų turtuolių”, kurių finansiniai aktyvai viršija 1 milijoną dolerių, – iš viso 111 tūkstančių, Kinijoje tokių 13, o JAV – 46 kartus daugiau.
Amerikoje milijonierių luomui priklauso kas 25-a šeima, o Rusijoje – tik kas 475-a.
Tokių didžiulių skirtumų paslaptis paprasta – dauguma rusų piniguočių turtų buvo mįslingai sukaupta per sovietinio pramoninio palikimo privatizavimą.
Rusijoje įprasta, kad visas tokias įmones valdo labai nedidelis žmonių ratas.
Be to, labai didelę šalies ūkio dalį sudaro valstybinės įmonės, kuriose aukščiausio lygio vadybininkams mokami 10 mln. dolerių viršijantys atlyginimai ir premijos.
Atlygis netgi nepriklauso nuo darbo efektyvumo, nors personalas dažniausiai gauna grašius.
Statistikai pagražino tikrovę
Galiausiai šalyje neplėtojamas technologijų prasme pažangus smulkusis verslas, kur talentingi žmonės uždirba milijonus savo protu.
Būtent dėl to Rusijoje labai lėtai auga vidurinė klasė, kuri išsivysčiusiose Vakarų valstybėse sudaro tvirtą visuomenės pagrindą.
Tiesa, Kremliui pavaldūs statistikos specialistai jau pasistengė pagražinti tikrovę.
Prie vidurinės klasės įrašyta ne tik techninė inteligentija, bet ir neaprėpiama rusų valdininkija, be saiko pampstanti iš korupcinių pajamų.
Bet skurdo lygis šalyje vis auga. 2011-aisiais Rusijoje vargšų buvo 12,8 proc. – 0,2 proc. daugiau nei 2010 metais.
Šalies gyventojai nesijaučia laimingi
Neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kuriai priklauso 34 šalys, pirmą kartą įtraukė Rusiją į kasmet sudaromą laimės indekso sąrašą.
Laimės indeksas nustatomas pagal 11 kriterijų: pajamas, užimtumą, būstą, sveikatos apsaugą, švietimą, aplinkosaugą, saugumą, giminystės ryšius ir draugystę bei pasitenkinimą gyvenimu.
Paaiškėjo, kad rusai – vieni nelaimingiausių žmonių iš visų šalių, priklausančių EBPO.
Susumavus visus laimės indekso kriterijus, Rusija surinko tiktai 5,3 balo iš 10 galimų. Nelaimingesniais save laiko tik vengrai – 5,2 balo ir turkai – 4,9 balo.