Sekmadienį Socialistų ir kitos kairiosios partijos akivaizdžiai pranoko iki šiol žemuosiuose parlamento rūmuose daugumą turėjusią dešiniųjų Sąjungą už liaudies judėjimą (UMP).
O jei ši tendencija pasikartos ir antrajame ture, gegužės pradžioje Prancūzijos prezidentu išrinktam socialistui François Hollande’ui atsivers durys įgyvendinti svarbiausius savo pažadus.
Socialistai prieš rinkimus net neslėpė, kad pagrindinis jų koziris – aiškinimai, kad F.Hollande’ui reikia paramos NS. Partijos šūkis buvo paprastas: „Duokite daugumą prezidentui!”
Nesikišo į kampaniją
Nuo to, ar pavyks jo partijai užsitikrinti daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, priklausys ir F. Hollande’o darbas ateinančius 5 metus.
Bet prezidentas, paisydamas valdžių padalijimo principo, pasirinko būti rinkimų šurmulio paraštėse.
„Aš neturiu būti kampanijos žaidėjas. Aš negaliu toks būti”, – sekmadienį pareiškęs savo pilietinę valią tepasakė F. Hollande’as.
Jokių oficialių komentarų apie rinkimus F. Hollande’as nepateikė ir vėliau. Bet greičiausiai negalėjo nuslėpti šypsenos, kai buvo paskelbti pirmieji oficialūs balsavimo rezultatai.
Paaiškėjo, kad kairiųjų sparno partijos kartu užsitikrino daugiau nei 46 proc. balsų. Dešiniųjų UMP teįstengė surinkti 34 proc. balsų.
Sociologai skaičiuoja, kad po antrojo turo kairiesiems 577 vietų parlamente turėtų atitekti 310–356 vietos. Dešiniesiems – 224–261 vieta.
Siekia absoliučios daugumos
Socialistų partijos būstinėje tokie rinkimų rezultatai buvo pasitikti plojimais. Tiesa, sėkme džiaugtasi santūriai – triumfuoti dar ankstoka.
Bet piešti įvairius scenarijus galima jau dabar.
Pasak apžvalgininkų, socialistai pirmiausia dar neatmeta galimybės užsitikrinti absoliučią daugumą NS.
Jei tai nepavyktų, tada jie sudarytų koaliciją su žaliaisiais. Su šia partija socialistai iš esmės sutaria visais pagrindiniais klausimais, išskyrus atominę energetiką.
Yra ir trečiasis variantas. Jei balsų iki daugumos pritrūktų, į koaliciją galima pasikviesti komunistinį Jeano Luco Melanchono vadovaujamą Kairįjį frontą (KF).
Tiesa, pats F. Hollande’as tokių sąjungininkų tikriausiai nenorėtų. Mat KF atstovai, kurie yra antiglobalistai ir euroskeptikai, gali bandyti blokuoti kai kuriuos prezidento sprendimus.
Suvienys jėgas su radikalais?
Prancūzijos konservatoriai – UMP rezultato nedramatizuoja.
„Rezultatas nėra toks blogas, koks galėjo būti.
Vyko atkakli kova”, – konstatavo dauguma rinkimus stebėjusių analitikų.
Iš tiesų UMP per pirmąjį turą užsitikrino tik šiek tiek mažesnę paramą negu socialistai.
Pastarieji surinko 34,4 procento, o konservatoriai – 34,1 proc. balsų.
Tačiau socialistai turi kur kas daugiau potencialių sąjungininkų.
O didžiausia intriga tarp dešiniųjų dabar yra klausimas, ar bandydama užsitikrinti daugumą UMP neims flirtuoti su Marine Le Pen vadovaujamais kraštutiniais dešiniaisiais – Nacionaliniu frontu (NF).
Žinoma, tokios koalicijos perspektyva priimtina anaiptol ne visiems UMP lyderiams.
„Aš niekada nesutikau su sąjunga su NF. O kairieji turėtų sau iškelti klausimą apie susitarimą su KF”, – socialiniame tinkle „Twitter” paskelbė buvęs Prancūzijos premjeras François Fillonas.
Vis dėlto ekspertai dar atsimena, kaip aktyviai Nicolas Sarkozy prieš antrąjį prezidento rinkimų turą viliojo NF rėmėjus balsuoti už jį, o ne už F. Hollande’ą.
Savo ruožtu NF šie rinkimai yra istorinė galimybė patekti į parlamentą. Šios radikalios partijos kandidatai į NS nepatenka jau nuo 1986-ųjų.
Net vos viena ar kelios vietos parlamente M.Le Pen vadovaujamai partijai būtų milžiniškas laimėjimas.
Nebalsavo rekordinis skaičius rinkėjų
Pirmajame parlamento rinkimų ture nebalsavo net 42,77 proc. balso teisę turinčių prancūzų – maždaug dvigubai daugiau nei per pirmąjį prezidento rinkimų turą.
Be to, rinkėjai buvo pasyvesni nei per parlamento rinkimus 2007-aisiais. Tuomet nebalsavusiųjų dalis siekė 39,6 proc.
Ekspertai tokį rinkėjų pasyvumą aiškina tradicijomis – prezidento rinkimai visada sulaukia didžiausio susidomėjimo – ir blankia rinkimų kampanija.
„Rinkimų kampanija buvo trumpa, be įsimintinų renginių, stiprios tematikos”, – dienraščiui „Le Monde” teigė „Ifop” nuomonių apklausų departamento direktorius Fredericas Dabi.
„Didesnioji dalis kandidatų mažai žinomi, o kai kurios partijos, pavyzdžiui, UMP, nerengė nacionalinio susitikimo. Nenuostabu, jog susidarė įspūdis, kad rinkimai nėra svarbūs”, – pridūrė kita sociologė Emmanuel Riviere.
Antrasis rinkimų turas įvyks birželio 17-ąją. Pagal Prancūzijos konstituciją, į žemuosius šalies parlamento rūmus renkami 577 deputatai.