Maždaug už 7000 kilometrų, Pensilvanijos valstijos Skrantono mieste sesuo Maryalice gyvena bute su dviem kambario draugėmis, vairuoja „Toyota Prius“, o į rytines pamaldas ateina vilkėdama ryškų rožinį medvilninį švarkelį, tamsų sijoną ir madingus batus. Nesunku pamanyti, kad ji – kokio nors biuro tarnautoja.
Šių dviejų vienuolių pavyzdys rodo, kaip skirtingai savo pašaukimą regi Dievo tarnystei pasišventusios moterys. Ir Romos hierarchams tokia padėtis nepatinka.
Pirmoji aprašyta vienuolė yra būtent tokia Dievo tarnaitė, kokią nori matyti konservatyvusis popiežius Benedikas XVI. Antroji priklauso vienuolių grupei, kurią Šventasis Sostas vadina „radikaliomis feministėmis“ ir nori jų liberalų požiūrį į savo pareigas kuo greičiau išgyvendinti.
Nepaisant Vatikaną apėmusio skandalo dėl slaptų dokumentų nutekinimo, katalikų hierarchai dabar ypač aršiai kovoja ir su minėtomis JAV vienuolėmis, kurias jungia Moterų vienuolių vadovių konferencija (Leadership Conference of Women Religious – LCWR).
Žmogaus seksualumas – tabu
Paskutinis plačiai nuskambėjęs Vatikano pasipiktinimo pliūpsnis - dėl LCWR narės sesers Margaret Farley traktato apie seksą „Tiesiog meilė: krikščionių seksualinės etikos pagrindai“ (Just Love: A Framework for Christian Sexual Ethics).
Garsi JAV teologė M. Farley 2006 metais išleistoje knygoje išdėstė savo mintis apie homoseksualių asmenų santykius, masturbaciją, skyrybas ir pakartotines vedybas.
„Mes aiškiai pasistūmėjome į priekį daugelyje žinojimo sričių – apie žmones, apie tai, kaip sukasi pasaulis, - praėjusią savaitę savo darbą teisino moteris. - Tad atrodo prasminga, kad mes stengiamės žinoti daugiau, nei žinojome anksčiau. Ir gali būti, kad išvados, kurias mes esame padarę anksčiau, turi būti peržiūrėtos. O gal net atmestos.“
Dialogas su kurčiosiomis?
Nors apie Romos dvasininkų ir JAV vienuolių moterų konfliktą žiniasklaida ėmė daug rašyti pastarosiomis savaitėmis, jų nesutarimai nėra nauji.
Dar prieš ketverius metus Vatikanas paskyrė savo pareigūną amerikietį kardinolą Williamą Levadą ištirti LCWR veiklą.
Balandžio mėnesį Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas W. Levada pateikė savo išvadas, kurios buvo surašytos į aštuonis puslapius.
Jose minimos „rimtos doktrininės problemos“, „doktrininė painiava“, įskaitant „tylą“, kai kalba pasisuka apie abortus. Kardinolui taip pat užkliuvo nekategoriškas vienuolių požiūris į moteris kuniges ir homoseksualumą. Jo nuomone, moterys pasinėrė į radikalias feministines temas.
Šios pastabos supykdė LCWR vadoves, kurios pareikalavo susitikti su jų veiklą vertinusiu pareigūnu. Toks susitikimas įvyko šį antradienį Vatikane. W. Levada priėmė LCWR vadoves. Jis išgirdo vienuolių priekaištų, esą Vatikanas organizacijai žeria „nepagrįstus kaltinimus“. Kardinolas tuo nesistebėjo ir išreiškė viltį, kad LCWR vis dar gali pasitaisyti. „Tikiu, kad tai gali suveikti. Tai mano viltis ir malda“, - sakė W. Levada.
Tuo pat metu dvasininkas išreiškė nerimą, kad jo pokalbis su amerikietėmis galėjo būti „dialogas su kurčiosiomis“. Mat Šventasis Sostas su LCWR diskutuoja jau ne vienerius metus, bet, W. Levados akimis, vienuolės Vatikano vyrų žodžių neima į širdį.
Mažiau politikuoti, daugiau melstis
LCWR Vatikanas įsteigė 1956 m. Šios grupės būstinė yra Merilendo valstijoje, Silver Springe. Organizacija atstovauja maždaug 80 proc. visų JAV vienuolių.
1965 m. LCWR priklausė apie 180 tūkst. seserų, bet pernai šis skaičius buvo sumažėjęs iki 56 tūkst. Jų gretos ir toliau senka. Vidutinis LCWR vienuolių amžius dabar yra daugiau kaip 70 metų. Daugelis ordinų metų metus nesulaukia naujų narių.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje daugelis seserų ėmė linkti prie liberalesnių pažiūrų. Taip jos manė galėsiančios daugiau nuveikti modernėjančiame pasaulyje. Jos siekė išsilavinimo, ėmė vadovauti koledžams ir ligoninėms. Vienuolės aktyviai ėmėsi socialinio darbo: kovoti su žmogaus teisių pažeidimais, skurdu, AIDS, branduolinio ginklavimosi varžybomis ir kt.
Didėjant vienuolių veiklumui, jos sulaukė vis daugiau kritikos iš teologų konservatorių. Jie teigė, kad seserys tapo pernelyg pasaulietiškos ir ėmė per daug politikuoti, apleisdamos maldas ir tikėjimą. Vienuolės atkirto, kad malda ir Kristus yra jų veiklos esmė.
1992 metais Jono Pauliaus II vadovaujamas Vatikanas įsteigė naują organizaciją vienuolėms, kurios renkasi tradicinį uždarą gyvenimą vienuolynuose. Ji turi kur kas mažiau narių, nei LCWR, tačiau laikas parodė, kad konservatyvūs vienuolių ordinai sulaukia daugiau norinčiųjų stoti į jų gretas.
Kai sostą perėmė Benediktas XVI, konfliktas tarp Vatikano ir LCWR įsisiūbavo. 2008-aisiais katalikų hierarchai paskyrė apaštališkąją vizitaciją, kitaip tariant, visų JAV moterų kongregacijų tyrimą. Tyrimas apėmė moterų gyvenimo kokybę, jų atsaką į atskilėlių pažiūras ir tai, kaip garsiai jos skelbia katalikų mokymą.
Liberaliomis pažiūromis persisėmusios vienuolės turės susitaikyti – kitus penkerius metus jos bus griežtai kontroliuojamos Vatikano tarnų. Trys aukšti JAV dvasininkai perrašys LCWR įstatus, peržiūrės organizacijos planus ir programas, tvirtins pirmininkes ir žiūrės, kad moterys uoliai melstųsi ir laikytųsi visų religinių ritualų.
Nors vienuolės šio konflikto akivaizdoje sulaukė didelio JAV gyventojų palaikymo, LCWR lyderės pripažįsta karčią tiesą: organizaciją įsteigė Vatikanas, kuris dėl jų savo kurso nepakeis.