Tokijas labiausiai nerimauja ne dėl kairiųjų partijų atėjimo
prie Graikijos valdžios vairo (dėl ko Atėnai gali atsisakyti
finansinės paramos), o dėl galimo krizės išplitimo į Ispaniją ir
Italiją. Pasak neįvardinto vyriausybės atstovo, Tokijas piktinasi
tuo, kad ES valdžia nesugebėjo efektyviai panaudoti laiko, laimėto
išdavus bankams pigias paskolas per ECB liniją. Pagal „Long-Term
Refinancing Operation“ (LTRO) programą bankas skyrė finansiniams
sektoriui 1,13 trilijono eurų su nedidelėmis palūkanomis ir tai
leido šiek tiek palengvinti ES bankų padėtį.
Kaip pastebi agentūra, nors skubių veiksmų planas rengiamas,
vis dėlto dauguma Japonijos aukštų pareigūnų mano, kad Graikijai
pavyks išvengti bankroto. Bet kartu Japonijos centrinis bankas yra
parengęs priemones, analogiškas toms, kurias taikė per 2008-2009 m
krizę, viena iš tokių priemonių - bazinės palūkanų normos
mažinimas.
Pagrindinis neigiamas pagilėjusios euro zonos krizės padarinys
Japonijai, kaip ir 2008 metais, būtų kapitalo pritekėjimas į
aktyvus, išreikštus jenomis. Pabrangus valiutai, Japonijos
eksportuotojai priversti patirti nuostolių konvertavus užsienyje
gautas pajamas į jenas.
Be Tokijo, Azijoje Europos krizės pagilėjimui rengiasi ir
Indija. Pasak šalies vyriausybės atstovo Kaushiko
Basu, Delyje atitinkamą scenarijų rengia kelios vyriausybinės
antikrizinio valdymo grupės. Birželio pradžioje taip pat paaiškėjo,
kad Kinijos vyriausybė įgaliojo finansinės priežiūros institucijas
parengti veiksmų planą tuo atveju, jeigu Graikija paliktų euro zoną.