Antrojo pasaulinio karo metais jis dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo judėjime, už tai buvo kalinamas.
Po karo R. Garaudy įsijungė į Prancūzijos komunistų partijos (PKP) gretas ir tapo žymiu jos ideologu. Kaip PKP narys jis buvo renkamas į šalies parlamentą, buvo vicespikeris ir senatorius.
1970 metais SSRS spaudimu jis buvo pašalintas iš partijos už sovietų įsiveržimo į Čekoslovakiją 1968 metais kritiką.
Devintojo dešimtmečio pradžioje R. Garaudy priėmė islamą ir pradėjo griežtai kritikuoti Izraelio valdžios veiksmus. Vienoje iš savo knygų jis teigė, kad holokaustas yra mitas, kuriuo siekiama pateisinti Vokietijos sugriovimą ir Izraelio įkūrimą.
Už tokią veiklą R. Garaudy tėvynėje buvo teisiamas. Jam buvo paskirta bauda ir laisvės atėmimo bausmė lygtinai. O islamo šalyse jis pelnė „įžymaus dabarties filosofo” šlovę.
Pastaraisiais metais R. Garaudy neigė oficialią 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių versiją, tvirtindamas, kad teroro aktai Niujorke ir Vašingtone galėjo būti JAV specialiųjų tarnybų sąmokslo rezultatas.