Po to, kai į prezidento postą sugrįžo V. Putinas, daugelis apžvalgininkų Rusijoje ir visame pasaulyje spėliojo, kokių gi darbų pirmiausia imsis Kremliaus šeimininkas. Galbūt įsiklausys, kaip žadėjo, į tūkstančių protestuotojų, dar per rinkimus užplūdusių Maskvos gatves, reikalavimus?
Galbūt paspartins taip būtinas teisines reformas šalyje, kur beteisiai jaučiasi vis daugiau žmonių? O gal pažabos korupciją ir tęs modernizavimo darbus, kuriuos ketverius metus buvo patikėjęs marionete dabar jau atvirai vadinamam Dmitrijui Medvedevui?
Į šiuos klausimus pats V.Putinas greitai davė netiesioginį, bet tvirtą atsakymą – geriausias kelias į ateitį – tai grįžimas prie senų gūdaus sovietmečio metodų: priešų paieškos, valdžios tvirtinimo ir represijų. Atrodo, pildosi juodžiausias opozicionierių pieštas scenarijus. Ne tik jiems, bet ir pačiai Rusijai. Ko dar galima iš jos sulaukti?
Prisiminė J.Stalino laikus
„V. Putino administracijos konservatyvusis sparnas turbūt turi švęsti pergalę. Visas pirmasis naujojo prezidentavimo mėnuo – jo mėnuo.
Nuo areštų ir kratų stalinietišku stiliumi teisėsaugos organai perėjo prie atvirų asmeninių grasinimų.
Beje, pačiu aukščiausiu lygiu”, – be užuolankų smogė autoritetingu laikomas laikraštis „Vedomosti”.
„Tai kol kas dar ne 1937-ieji. Tačiau visi „Didžiojo teroro” pradžios požymiai akivaizdūs”, – sako judėjimo „Už žmogaus teises” lyderis Levas Ponomoriovas.
1937-ieji, kai saugumiečius pasitelkęs sovietų diktatorius Josifas Stalinas ėmėsi valymų ir išžudė šimtus tūkstančių tikrų ir menamų priešininkų, prisiminti neatsitiktinai.
Žinoma, kai kas tai gali pavadinti spalvų sutirštinimu, bet kodėl tuomet pildosi juodosios prognozės?
Grasino nupjauti galvą?
Pagrindiniu tokios pradžios požymiu Rusijos žmogaus teisių gynėjai laiko šią savaitę išspausdintą Maskvos leidinio „Novaja gazeta” vyriausiojo redaktoriaus Dmitrijaus Muratovo atvirą laišką Rusijos tyrimų komiteto pirmininkui, generolui Aleksandrui Bastrykinui, kurį kaltina aiškiu banditizmu.
Iš šalies išvykęs D. Muratovas be užuolankų rėžė, kad pagrindinis šalies tardytojas, kuriam nepatiko viena „Novaja gazeta” publikacijų, vėlų vakarą jo autorių, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją Sergejų Sokolovą išvežė į Pamaskvio mišką.
Čia A. Bastrykinas pagrasino žurnalistui mirtimi – jam esą nupjaus galvą ir kojas.
O paskui tyrėjas „šauniai pajuokavo”, „kad jis pats šią bylą ir nagrinės”.
Ir viskas dėl to, kad A. Bastrykinui esą ypač nepatiko S.Sokolovo straipsnis, kuriame kritikuotas pats vyriausiasis Rusijos tyrėjas dėl didelį atgarsį sukėlusios bylos.
2010 metais įvykusios žudynės, per kurias buvo išskersta dvylika žmonių – tarp jų ir vaikai – iki šiol kelia šiurpą rusams.
O štai nusikaltimą slėpęs žmogus ne tik atsipirko 150 tūkst. rublių (12,7 tūkst. litų) bauda, bet ir liko laisvėje.
Tad S.Sokolovas ėmėsi žurnalistinio tyrimo siekdamas išsiaiškinti, kodėl asmeniniu A. Bastrykino rūpesčiu bylą pasistengta nugrūsti kuo gilyn į stalčius.
Žurnalistas kaipmat susidūrė su pasipriešinimu.
Ir tai nenuostabu, mat V. Putiną kritikuojančio laikraščio „Novaja gazeta” žurnalistai buvo ir bauginami, ir žudomi, pavyzdžiui, kaip Ana Politkovskaja, kuri buvo nušauta 2006 metais.
Bet kad grasintų pats A. Bastrykinas? To dar nebuvo, tad prie daug ko įpratę rusų žurnalistai patyrė šoką.
„Per visą šalies istoriją nebuvo atvejo, kad teisėsaugos organų vadovas grasintų žurnalistui, jog jį užmuš”, – pareiškė žinomas žurnalistas, Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Chinšteinas, anksčiau turėjęs konfliktų su A. Bastrykinu.
Į mišką niekas nevežė?
Du Rusijos Dūmos komitetai pareiškė apie ketinimą ištirti šį įvykį.
Rusijos žurnalistų sąjunga nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, o keletas garsių žurnalistų pamėgino surengti piketą prie Rusijos tyrimų komiteto.
Pačius žurnalistus tuojau pat sulaikė policija už „viešosios tvarkos pažeidimą”, o parlamentarų ketinimai tirti įvykį atsimušė į prokurorų sieną – varnas varnui akies nekirs.
Užtat A. Bastrykinas iš pradžių tris dienas tylėjo, tarsi būtų į burną prisisėmęs vandens. O tada sukaupė drąsą ir pratrūko: „Visa tai yra suminkštėjusių smegenėlių kliedesiai. Į jokį mišką niekas nieko nevežė. Ir aš nevažiavau, jau nepamenu, kiek metų nesu buvęs miške.”
Jis tikino paprasčiausiai įsižeidęs dėl esą chamiško S.Sokolovo straipsnio.
„Koks gi galėjo būti išvežimas prievarta? Normalus žmogus iš karto bėgtų skųstis, skambintų visais varpais.
O čia – visą savaitę laukė, su deputatais vedė kažkokias derybas”, – pyko tyrėjas.
Tiesa, vėliau jis, tarsi gavęs nurodymą iš aukščiau, atsiprašė D. Muratovo už pasikarščiavimą, o žurnalistas savo ruoštu, pareiškė, jo S. Sokolovas yra saugus ir pretenzijų ABastrykinui nekels.
Mokslo draugo neišduos
O štai Kremlius kaip įprastai tyli. Nors V. Putinui buvo pranešta apie publikacijas dėl konflikto, įsižiebusio tarp Rusijos tyrimų komiteto vadovo ir „Novaja gazeta”.
„Klausimo apie A. Bastrykino atsistatydinimą ir dėl jo kokios nors atsakomybės nesinori netgi kelti.
Visi pastarųjų metų įvykiai rodo, kad Rusijos tyrimų komiteto vadovas bus perkeltas į aukštesnes pareigas arba gaus apdovanojimą”, – taip šį pranešimą komentuoja laikraštis „Vedomosti”.
Juolab kad žinoma, jog A. Bastrykinas yra ne tiktai Rusijos prezidento žmogus, bet ir jo mokslo draugas – abu studijavo Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete.
Be to, praėjusią savaitę Rusijos tyrimų komitetu Kremlius pasinaudojo politinei opozicijos akcijai „Milijonų žygis” sužlugdyti. Akcija buvo numatyta birželio 12-ąją – Rusijos dieną. Tokios paslaugos neužmirštamos.
Tiesa, Kremliaus užduotį mokslo draugas gėdingai sužlugdė, nors ir labai stengėsi.
Prieš opoziciją – banditai
Tą dieną į Maskvos gatves ketino vėl išeiti tūkstančiai žmonių, vedami opozicijos lyderių.
Rusijos tyrimų komitetas pamėgino palikti politinę akciją be vadovų ir žinomiausiems opozicijos atstovams – Aleksejui Navalnui, Borisui Nemcovui, Iljai Jašinui, Ksenijai Sobčiak ir Sergejui Udalcovui išsiuntinėjo kvietimus atvykti į apklausas būtent birželio 12-ąją – šventinę dieną. Lyg tyčia, likus valandai iki „Milijonų žygio” pradžios.
Beje, dieną anksčiau, anksti rytą, kiekvieno iš įtakingų protestų vadovų namus užgriuvo tardytojų brigados, lydimos specialiųjų dalinių OMON – atlikti kratų.
Įdomu tai, kad oficialiai niekam iš šių opozicijos lyderių nebuvo pareikšti jokie kaltinimai ir net niekas nebuvo tarp įtariamųjų.
Visi jie tik paskelbti liudininkais byloje dėl „riaušių”, įvykusių prieš mėnesį, gegužės 6-ąją, per ankstesnį „Milijonų žygį”. Jo metu tikrai būta demonstrantų susirėmimų su policija.
Bet juk liudininkas – tai ne kaltinamasis! Juolab kad kratų procedūros labiau priminė banditų antpuolius – viskas išvartyta ir palikta kaip po antpuolio.
Naudotos ir psichologinio poveikio priemonės. Štai A. Navalno atveju krata buvo atlikta ne tik jo namuose, biure, bet ir žmonos tėvų būste.
„Bute buvo tik jos 85 metų močiutė. Senutėlė, kuri negali pažiūrėti net pro durų akutę.
Aišku, kad ji siaubingai persigando, bet įleisti atsisakė.
Policininkai šaukė, kad „pradedame pjauti duris”, močiutė iš siaubo pradėjo mikčioti, mano žmona verkdama telefonu įkalbinėjo ją atidaryti duris”, – vėliau pasakojo A. Navalnas.
Kratos metu tyčiojosi
K. Sobčiak krata įsiminė kaip pažeminimų virtinė.
„Tai įvyko 8 val. rytą, aš miegojau, mane užpuolė kažkokie žmonės – apsupo, kurį laiką neleido net apsirengti. Neleido net į tualetą. Suprantate?
Tai reiškia, kad tai turėjau daryti matant kaukėtam ir ginkluotam automatu vyrui.
Visa tai reiškė pažeminimą, o jie jautė malonumą taip pažemindami. Esant mano vaikinui skaitė intymius laiškus iš mano praeities gyvenimo.
Garsiai, išraiškingai ir su juokeliais: kaip ten mums buvo, kokiais vardais vienas kitą vadinome. Toks jausmas, kad į mano sielą pridergė, prispjaudė šie 20 žmonių”, – teigė K. Sobčiak.
O juk ji net nebuvo bylos „dėl gegužės 6-osios” liudininkė, nes tuomet net nedalyvavo „Milijonų žygyje”.
Nepaisant to, jos butą apvertė aukštyn kojomis, paėmė visus telefonus, viską, kas buvo susiję su technika.
Paėmė ir asmeninius, romantiško pobūdžio laiškus, užsienio pasą ir seife gulėjusius grynuosius pinigus, kurių buvo nemažai – 1,5 milijono eurų skirtinguose vokuose.
Nenuostabu, mat pramogų pasaulio žvaigždė, vakarėlių liūte vadinama K. Sobčiak per metus uždirba iki 2 milijonų eurų.
Apie pinigus vėliau buvo pasakyta, kad išsiaiškins, iš kur tiek, kokiems tikslams paruošti ir ar iš šios sumos sumokėtas pajamų mokestis.
Dar po valandos visi operatyviniai kratos filmavimo vaizdai ir visos intymios detalės buvo paviešintos viename interneto tinklalapių, nors tai draudžia įstatymas!
Apie tai su pasimėgavimu skelbė Kremliui lojalūs televizijos kanalai, skleisdami labai aiškias užuominas, kad štai – K.Sobčiak ir kiti opozicionieriai tėra užsienio, greičiausiai Vakarų valstybių, mokami agentai.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paskui žurnalistams pateikė šių kratų lakonišką komentarą: „Vladimiras Putinas informuotas...”
Kaip pasakojo opozicionieriai, kitą dieną atliktos ir daugiau nei šešias valandas trukusios apklausos taip pat buvo demonstratyviai grėsmingos.
Protestus norima uždrausti
„Žmonės atliko politinį užsakymą”, – aiškino vienas Liaudies laisvės partijos (PARNAS) vadovų B.Nemcovas po apklausos ir pasibaigus kratai jo namuose.
Jis įsitikinęs, kad opozicijos lyderių kratas ir apklausas sankcionavo asmeniškai V.Putinas, kuris, B. Nemcovo teigimu, kartoja tai, ką pradėjo Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Opozicionieriaus žodžiais tariant, panašios valdžios įbauginimo akcijos, nežabota savivalė ir smurtas neatbaidys liaudies nuo protesto akcijų. Veikiau – priešingai.
Ir iš tikrųjų birželio 12 dieną įvykęs „Milijonų žygis”, nepriklausomų stebėtojų vertinimu, pritraukė ne mažiau kaip 50–60 tūkstančių dalyvių.
Beje, sprendžiant iš žurnalistų apklausų, kuriose dalyvavau ir aš, „Lietuvos ryto” korespondentas Maskvoje, nemažai žmonių atėjo į „Milijonų žygį” būtent dėl to, kad sužinojo apie valdžios savivalę opozicijos lyderių atžvilgiu.
„Milijonų žygis” baigėsi sėkmingai – be skandalų ir sulaikymų.
Tačiau buvo aišku, kad jo baigtį nulėmė nurodymai valdžios, kuri šį kartą nusprendė apsieiti be policijos ir demonstrantų susirėmimų.
Tačiau Kremliui dabar, regis, bet koks susirinkimas, kaip ir sovietiniais laikais, kvepia „antivalstybine propaganda”. Ypač daug kritikos sulaukė naujasis įstatymas dėl demonstracijų, kurį rusų parlamentas priėmė praėjusią savaitę.
Jį teisininkai lygina su sovietinės Rusijos Baudžiamojo kodekso baisiuoju 58-uoju „antisovietiniu” straipsniu, kurį buvo galima „priderinti” bet kokiu atveju.
„Savivalės valdos išsiplėtė”, – sako radijo stoties „Echo Moskvy” vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas. Ir priduria, kad jos gali išsiplėsti iki begalybės ir tam yra dar daug erdvės.
Saugumo pareigūnai seka ir taiko „priemones”
Rusijoje pastebima nemažai požymių, kurie byloja apie valdžios siekį ir ateityje liaudį laikyti pažabotą: kad ji vaikščiotų ten, kur leidžiama, kalbėtų tik tai, kas neuždrausta. Ir apskritai būtų lojali.
Astrachanėje, pavyzdžiui, tą pačią dieną, birželio 12-ąją, opozicijos politikas Olegas Šeinas su keliomis dešimtimis draugų ir šalininkų susirinko Volgos krantinėje, kad padainuotų keletą dainų – ne opozicinio turinio, o patriotinių – apie Antrąjį pasaulinį karą.
Bet po kelių minučių prie jų priėjo rajono administracijos darbuotojas ir pareikalavo nutraukti „priemonę”. Į pagrįstą klausimą, kas byloja, jog tai „priemonė”, atsakymo nebuvo.
Bet beveik tuo pat metu prisistatė policininkas ir pasiūlė O.Šeinui nueiti į skyrių surašyti protokolo dėl „teisės pažeidimo”.
Kemerove iškvietimo į teismą laukia trys vietos gyventojai, išėję birželio 12-ąją į centrinį V.Lenino prospektą nešini baltais balionėliais su užrašu „Su švente” ir balta juostele. Jie bus teisiami už masines nesankcionuotas trijų žmonių eitynes.