Graikijoje vykstant istoriniams rinkimams, įtampą didina gandai (papildyta)

Konkurentai gerai nusiteikę

Po sekmadienio visuotinių rinkimų Graikijoje prasidės „nauja era“, atidavęs savo balsą sakė galimos rinkimų laimėtojos, konservatorių Naujosios demokratijos partijos lyderis Antonis Samaras.

„Šiandien Graikijos žmonės kalba. Rytoj Graikijai prasideda nauja era“, - sakė A. Samaras žurnalistams savo Pilo mieste Peloponeso pusiasalyje.

Graikai „įveikė baimę“ ir išlaikys savo kaip Europos „lygios narės“ vietą, pareiškė Graikijos radikalių kairiųjų lyderis Aleksis Cipras.

„Mes įveikėme baimę. Šiandien atveriame kelią į viltį, į geresnę ateitį“, - sakė 37 metų A. Cipras, kuris yra kaltinamas tuo, kad grasinimais atsisakyti finansinės pagalbos susitarimo kelia grėsmę ir Graikijos narystei euro zonoje.

Maždaug 9,8 mln. graikų gali atiduoti savo balsus apylinkėse, kurios darbą pradėjo 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku.

Rinkimų baigties prognozuoti neįmanoma, bet pagrindinėmis varžovėmis laikomos Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinei pagalbai pritarianti konservatorių Naujosios demokratijos partija ir taupymo priemones atmetanti „Syriza“, kuri gąsdina Europos lyderius ir rinkas.

„Šis momentas labai kritiškas. Tai rinkimai, kurie verčia žmones labai, labai nerimauti“, - sakė 62 metų pensininkas Andrėjas Papas, atidavęs savo balsą rinkimų apylinkėje Atėnų centre.

„Aš noriu, kad Graikija liktų euro zonoje ir Europos Sąjungoje. Mes galvodavome, kad tai galime vertinti kaip savaime suprantamą dalyką“, - sakė jis žurnalistams.

Nė vienai partijai tikriausiai nepavyks surinkti tiek balsų, kiek reikia daugumai parlamente, tad artimiausiomis dienomis šalies politiniame gyvenime tikriausiai dominuos koalicijos derybos.

Analitikai sako, kad Naujosios demokratijos partijai pergalės atveju būtų lengviau formuoti koaliciją, nors jai ir gali būti sunku užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente.

Partijai „Syriza“ būtų sunkiau suburti kairiosios pakraipos koaliciją.

„Tačiau abu scenarijai nėra labai lengvi“, - sakė Atėnų universiteto „Panteion“ politologijos dėstytoja Vasiliki Georgiadu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį sakė, jog graikams „itin svarbu“ išsirinkti tokius įstatymų leidėjus, kurie gerbtų prieštaringai vertinamos finansinės pagalbos Graikijai sąlygas. „Syriza“ lyderis A. Cipras yra pažadėjęs, kad ta finansinė pagalba jau pirmadienį „bus istorija“.

Eurogrupės vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris balsavimo išvakarėse taip pat perspėjo, kad „Syriza“ pasirinkimas galėtų turėti „neprognozuojamų“ pasekmių euro zonai, o tarptautinės rinkos šį svarbų balsavimą stebi sulaikiusios kvėpavimą.

Daugelis graikų tokius raginimus laiko užsienio kišimųsi.

„Visi sutrikę, nes Europos partnerių ir Graikijos partijų baimės propaganda buvo labai didelė“, - sakė 53 metų rinkėjas Stavras Logaras, paprastai balsuojantis už komunistus.

„Norėtume kitokio stiliaus vyriausybės, kitokio kelio Graikijos visuomenei ir Europos visuomenei“, - sakė jis.

54 metų architektė Tonia Katerini, kuri balsavo už „Syriza“, sakė: „Situacija pastaruosius dvejus metus daugumai žmonių buvo labai sunki, todėl manau, kad turime padaryti didelius pokyčius“.

68 metų Emanuelis Kamkutis sakė balsavęs už vieną centro dešiniųjų partijų.

„Noriu proeuropietiškos vyriausybės, o ne komunistinės. Kai ką (susitarimą dėl finansinės pagalbos) pasirašėme. Negalime to tiesiog atšaukti“, - paaiškino jis.

Balsavimas baigsis 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku; iškart po to turi pasirodyti balsavusiųjų apklausų rezultatai, o pirmųjų preliminarių rinkimų rezultatų laukiama maždaug 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Tai jau antri Graikijos rinkimai per šešias savaites; juos teko surengti dėl to, kad po gegužės 6-osios rinkimų partijos nesugebėjo suformuoti vyriausybės.

Vokietijos laikraštis „Bild“ įtampą prieš balsavimą padidino atviru laišku, kuriame sako graikams, kad jų bankomatuose eurų yra tik todėl, kad jų ten įdeda vokiečiai.

„Jeigu partijos, kurios nori užbaigti taupymą ir reformas laimės rinkimus ir pažeis visus susitarimus, mes liausimės mokėję“, - sakoma laiške.

A. Cipras teigia, kad Europoje vis labiau plinta taupymui priešiškos nuotaikos ir kad ES bei TVF nenorės rizikuoti Graikijos pasitraukimu iš euro zonos, kurio pasekmes pajustų viso pasaulio ekonomika.

Paskutiniame kampanijos mitinge jis kaltino Naujosios demokratijos partijos lyderį A. Samarą ginant „Merkel praeities Europą“.

„Mes garantuojame ateities Europą“, - pareiškė A. Cipras.

A. Samaras nori nuosaikesnio naujo derėjimosi dėl finansinės pagalbos susitarimo ir perspėja, kad A.Cipro išrinkimas gali reikšti drachmos sugrįžimą.

Apklausos rodo, kad didžioji dauguma graikų nori išlaikyti eurą.

„Išeisime iš šios krizės. Neišeisime iš euro (zonos). Niekam neleisime išvesti mūsų iš Europos“, - savo paskutiniame rinkimų mitinge sakė A. Samaras.

G. Papandrėjas: pasitraukimas iš euro zonos būtų katastrofa

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų didžiulė katastrofa, teigia buvęs Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjas, informuoja BBC.

Anot jo, Graikija nėra pagrindinė bloko problema, ji tėra precedentas tarp įsišaknijusių esminių euro zonos problemų.

Graikijos sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie, anot analitikų, gali nulemti šalies ateitį euro zonoje.

G. Papandrėjss, kurio vyriausybė derėjosi dėl pirmojo Graikijos gelbėjimo paketo iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, perspėjo tuos, kurie balsuos už kairiųjų partiją „Syriza“, kad „negali ir vilkas būti sotus, ir avelė sveika“.

„Syriza“ partijos lyderis A. Cipras nori, kad Graikija atsisakytų sutarčių su ES dėl paskolų, tačiau taip pat liktų euro zonoje. Europos lyderiai anksčiau jau įspėjo, kad dėl taupymo su Graikija nesiderės. Daugelis analitikų mano, kad jeigu Graikija atsisakys sutarčių dėl paskolų, ji bus priversta pasitraukti iš euro zonos.

G. Papandrėjas BBC sakė, kad, davus daugiau laiko, Graikija galėtų įvykdyti gelbėjimo paketuose išdėstytas sąlygas.

„Pasitraukus iš euro zonos nukentėtų bankai, išaugtų infliacija, būtų smarkiai apkarpyti atlyginimai, o BVP smuktų daugiau nei 20 proc. - tai būtų didžiulė katastrofa“, - sakė jis.

Buvęs Graikijos premjeras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinė problema, kurią reikia spręsti, yra euro zonos struktūra. Yra bendra valiuta, tačiau „nėra bendros bankų sistemos, bendros fiskalinės politikos, o darbo įstatymai ir pensijų sistemos - skirtingos“. Jis pasisako už euro obligacijų ir finansinių sandorių mokesčio įvedimą.

„Europa nesiima ryžtingų žingsnių. Struktūros Europoje turi būti labiau integruotos ir sustiprintos“, - teigia G. Papandrėjas.