Pasak E. Wieselio, „vis labiau aiškėja, kad vengrų valdžia
skatina tragiškų ir nusikalstamų Vengrijos praeities epizodų
reabilitavimą“.
Tarp tų epizodų yra „Vengrijos vyriausybės dalyvavimas karo
metais deportuojant ir žudant šimtus tūkstančių savo piliečių
žydų“.
„Niekaip nenoriu būti siejamas su tokia veikla“, - nurodė
E. Wieselis, kuris gimė Rumunijoje, bet yra vengrų kilmės.
Aukščiausią Vengrijos apdovanojimą - Ordino už nuopelnus
Didįjį kryžių - prezidentas Ferencas Madlis jam įteikė
2004-aisiais.
Parašyti minėtą laišką E. Wieselį paskatino tai, ką jis
pavadino „piktinančiu“ parlamento pirmininko dalyvavimu ceremonijoje,
kuri praėjusį mėnesį buvo surengta Rumunijoje gimusio rašytojo
Jozsefo Nyiro garbei.
J. Nyiro rėmė Vengrijos 1920-1944 metų diktatorių ir Adolfo
Hitlerio sąjungininką Miklosą Horthy, taip pat -
Ferencą Szalasi, kuris vadovavo žiauriam
Sukryžiuotų strėlių partijos režimui, nacių suformuotam po
M. Horthy nušalinimo 1944 metais.
Rumunija sukliudė perlaidoti J. Nyiro palaikus, bet religinė
atminimo ceremonija įvyko, joje dalyvavo parlamento vadovas Laszlo
Koveris ir Vengrijos kraštutinių dešiniųjų
partijos „Jobbik“ lyderis Gaboras Vona.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris užsienyje buvo
kritikuojamas už virtinę įstatymų, laikomų priešingais
demokratijos principams, vadovavo tam tikram M. Horthy reabilitavimui.
Praėjusį mėnesį 30 km į rytus nuo Budapešto esančiame
Demrės miestelyje M. Horthy vardu buvo pavadintas parkas, viename
kaime buvo pastatyta jo statula, o Debreceno mieste prie vienos
mokyklos buvo atkurta marmurinė buvusio lyderio atminimo lenta, kuri
buvo nukabinta dar 1947 metais.