Socialistų partija, su kurios vėliava François Hollande’as buvo išrinktas prezidentu, pelnė pakankamai balsų, kad galėtų mėgautis absoliučia dauguma Nacionaliniame Susirinkime (NS).
Iš viso kartu su sąjungininkais socialistai galėjo džiaugtis, kad už juos balsavo daugiau nei 50 proc. prancūzų – tai rekordiškai sėkmingi metai nuo pat 1981-ųjų, kai prezidentu tapo François Mitterrand’as.
Kitas François – šalies vadovas F. Hollande’as gali džiaugtis, kad prancūzai jam, galima sakyti, atrišo rankas įgyvendinti žadėtas reformas, pirmiausia dūstančios šalies ekonomikos skatinimo politiką.
Balsavo už permainas
Socialistams ir jų partneriams parlamente atiteko 314 vietų iš 577. O tai reiškia, kad F.Hollande’ui ir jo partijos kolegoms bent jau kurį laiką nebus būtina radikalumu pasižyminčių žaliųjų arba kraštutinių kairiųjų parama. Ir tai, nepaisant rekordiškai menko rinkėjų aktyvumo.
Beveik pusė prancūzų spjovė į rinkimus.
O balsavusieji visi kaip vienas tikino – jie nori pokyčių ir tikėti F. Hollande’o pažadais.
„Aš atėjau balsuoti ne už kandidatą, bet už pokyčius. Ir Paryžiuje galime pamatyti daugybę benamių, bedarbių, tikiuosi, kad tai pasikeis”, – „Lietuvos rytui” prie vienos rinkimų apylinkės sakė ponia Liuciene.
Prezidento moterų konfliktas
Vis dėlto dar įspūdingesniu skaičiumi gali džiaugtis moterys – jų Nacionaliniame Susirinkime bus rekordiškai daug – net 155.
Moterys rinkėjų dėmesį šį kartą traukė visais įmanomais būdais. O kokia politika be skandalų, juo labiau Prancūzijoje?
Šalies vakaruose, La Rošelyje, virė muilo operos verta drama.
Čia dėl deputato kėdės varžėsi buvusi F. Hollande’o gyvenimo draugė, jo keturių vaikų motina, buvusi Socialistų partijos kandidatė į prezidentus Segolene Royal. Prieš ją rinkimuose ėjo nuo socialistų atskilęs ir į radikalesnį kairiųjų judėjimą „Įvairi kairė” perbėgęs Olivier Forlani.
Varžovą rinkimuose, buvusį tos pačios partijos narį, S. Royal net apkaltino politine išdavyste.Bet skandalą sukėlė ne tiek ši politinė kova, kiek jos rėmėjai.
Tiksliau, rėmėja – dabartinė prezidento gyvenimo draugė žurnalistė Valerie Trierweiler, socialiniame tinkle „Twitter” pareiškusi, kad palaiko S. Royal varžovą. „Sėkmės jam”, – tarsi nekaltai parašė V. Trierweiler.
Po tokio pareiškimo Prancūzijoje kilo pašaipų banga dėl jau kurį laiką rusenančio prezidento buvusios ir esamos draugių konflikto. Abipusė antipatija ir pavydas, persikėlę į politinę areną, skaudžiau kirto S. Royal – ji, surinkusi 37,3 proc. balsų, į parlamentą nepateko.
Tęsdama išdavystės temą ji mintims išreikšti pasirinko prancūzų rašytojo Victoro Hugo citatą, kad išdavystė niekada neapsimoka, o dažnai ir atsisuka prieš patį išdaviką. Bet ar ši citata buvo skirta O. Forlani?
„Tai tikrai nepadėjo, švelniai tariant”, – lakoniškai teišspaudė S. Royal, komentuodama V. Trierweiler paramą varžovui.
Išrinko radikalės dukterėčią
Netrūko aistrų ir dėl kitos žodžio kišenėje neieškančios prancūzės – kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen.
Vos prieš kelis mėnesius populiarumu šalyje besimėgavusi Nacionalinio fronto (NF) pirmininkė vėliau prezidento rinkimuose užėmė trečiąją vietą, nurungdama daugelį labiau žinomų ir patyrusių politikų.
NF partija gana sėkmingai pasirodė ir parlamento rinkimuose, o Nacionaliniame Susirinkime po 25 metų pertraukos darbuosis du kraštutiniai dešinieji.
Bet pačios M. Le Pen tarp jų nebus – populiari politikė patyrė nokdauną ir, regis, nokautą, kai po įnirtingos kovos nusileido socialistui Philippe’ui Kemeliui.
M. Le Pen iki pergalės trūko vos 119 balsų – ji surinko 49,89 proc., o jos varžovas P. Kemelis – 50,11 procento. Dėl to aršios politikės reputaciją turinti moteris mėgino kovoti ir užginčijo balsavimo rezultatus, bet jos prašymas buvo atmestas.
Tiesa, su antiimigracine politika ir dešiniųjų retorika siejamas Le Pen šeimos klanas savo atstovę parlamente vis dėlto turės.
Ir ja tapo ne kas kitas, o jauniausia parlamentare tapsianti M. Le Pen dukterėčia, 22 metų teisės studentė Marion Merechal-Le Pen.
Mergina rinkėjus papirko paprastumu ir ugningomis kalbomis. O pašaipesni prancūzai jau netgi patarė partijos lyderei pasisaugoti, kad dukterėčia neperimtų NF vairo.
Opozicija žada budrumą
Rinkėjų nubausta buvusio prezidento Nicolas Sarkozy partija Dešiniųjų sąjunga už liaudies judėjimą (UMP) su sąjungininkais tenkinosi 229 vietomis parlamente.
UMP nurijo karčią pralaimėjimo piliulę ir pažadėjo pasitenkinti „budrios opozicijos” vaidmeniu.
„Susidūrę su kaire, kurios rankose dabar yra visa valdžia, mes nenusiraminsime. Mes neleisime pakenkti mūsų nacionalinei nepriklausomybei arba visuomenės vertybėms.
Neleisime griauti valstybės didinant mokesčius ir skolas. Neleisime, kad mūsų kompanijos ir universitetai būtų sunaikinti dėl mažo konkurencingumo.
Ir mes taip pat netoleruosime jokio Prancūzijos ir Vokietijos ryšių silpninimo”, – dėstė iš pralaimėjusio prezidento N. Sarkozy partijos vairą dabar perėmęs Jeanas François Cope’as.