Visuose pokštuose būna tiesos. Antradienį į Ekvadoro ambasadą įžengęs paslapčių viešintojas, regis, pats save pasmerkė ilgoms laukimo valandoms. Mat Ekvadoras iš karto leido suprasti, kad apsispręsti dėl prieglobsčio suteikimo neskubės – per daug pastatyta ant kortos.
Juo labiau kad dilema kilo ne tik Pietų Amerikos šalies diplomatams, bet ir pačiam australui – Jungtinėje Karalystėje porą metų prieš ekstradiciją į Švediją kovojęs „WikiLeaks” įkūrėjas, regis, priėjo liepto galą.
Žadėjo neišvengiamą areštą
Kad ir ką nuspręstų Ekvadoras, J. Assange’ą britų pareigūnai galės areštuoti, pasodinti už grotų ir laikyti ten tol, kol tęsis kova dėl ekstradicijos. Tokios nuomonės laikosi ekspertai.
Britų pareigūnai dar trečiadienį pabrėžė, jog, praleisdamas naktį Ekvadoro ambasadoje, Švedijoje lytiniais nusikaltimais įtariamas J. Assange’as pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Pagal jas, nuo 22 val. iki 8 val. australas privalo būti teismui nurodytu adresu.
Pareigūnai tikino, kad net gavęs politinį prieglobstį J. Assange’as neišvengs arešto tą pačią minutę, kai tik išeis iš akylai britų policijos saugomos Ekvadoro ambasados.
Situacijos, į kurią pateko J. Assange’as, beviltiškumą parodė ir dienraščio „Guardian” , su kuriuo australas iš pradžių palaikė itin gerus santykius, o vėliau susipyko, pasiūlymai.
Esą J. Assange’as galėtų persirengti picų išvežiotoju arba pabėgti per stogą, o gal net sraigtasparniu. Arba pasilikti ambasadoje tol, kol visi jį pamirš.
Net jei Ekvadoras skirtų J. Assange’ui diplomatinę neliečiamybė, kurią turi šalies atstovybės darbuotojai, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija šias pastangas paverstų niekais tiesiog nepatvirtindama prašymo. Tokia diplomatinė praktika.
O jei J. Assange’as taptų Ekvadoro piliečiu? Maža vilties, mat pilietybė irgi nesutrukdytų areštuoti asmens, kuris pažeidė teismo nustatytas sąlygas, ėmė slapstytis. Tad ką daryti toliau?
Sunki dilema prezidentui
Galvą dėl šio klausimo tenka sukti ne tik J. Assange’ui, bet ir jo į diplomatiškai neparankią situaciją įklampintam Ekvadorui. Jis delsia priimti sprendimą, nors paradoksalu tai, kad būtent Ekvadoras anksčiau siūlė australui politinį prieglobstį.
Nenuostabu, mat padėtis jau visai kitokia. Tiesa, įdomu tai, jog Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa, kuris yra didelis J. Assange’o rėmėjas, galėtų asmeniškai šį tą laimėti.
Mat Ekvadoro prezidentas nuolat yra kritikuojamas dėl to, kad pažeidžia žodžio laisvę, – paradoksalu, jog politinio prieglobsčio J. Assange’as prašosi būtent tokioje šalyje. Bet „WikiLeaks” įkūrėjas kai kurių ekvadoriečių laikomas tikru kovotoju už žodžio laisvę.
Prieglobsčio suteikimas „WikiLeaks” įkūrėjui esą būtų naudingas R. Correai ir asmeniškai per 2013 metų rinkimus.
O Ekvadoras kaip valstybė už prieglobsčio suteikimą J. Assange’ui nemažai prarastų, nes išduoti J.Assange’ą leido britų teismai.
Mat politinis prieglobstis diplomatine kalba reiškia, kad toje valstybėje persekiojami politiniai oponentai. Tokia Ekvadoro užuomina gali užrūstinti ne tik Londoną, bet ir visą ES.
Dar labiau Ekvadoras nenori bloginti santykių su JAV, nors R. Correa ir yra Vašingtono kritikas. Praktinė nauda šiuo atveju Kitui irgi svarbi: ateinantį sausį šalis su JAV turi atnaujinti prekybos sutartį, kuria rizikuoti dėl J. Assange’o labai pavojinga.
Rizikuoja rėmėjų palaikymu
Rizikuoja ne tik Ekvadoras, bet ir pats J. Assange’as.
Sprendimas pabėgti į Ekvadoro ambasadą gerokai nustebino kai kuriuos J. Assange’o rėmėjus, kurie buvo davę nemažas pinigų sumas australui paleisti už 240 tūkst. svarų sterlingų (apie 1 mln. litų) užstatą.
Būrys britų įžymybių ir aktyvistų, tarp jų visuomenės veikėja Jemima Khan arba režisierius Kenas Loachas, turės paieškoti labai svarios priežasties, kad įtikintų teismą grąžinti jiems užstato pinigus.
Tad nenuostabu, jog J. Assange’ą pasiduoti dabar ragina ir rėmėjai.
Pavyzdžiui, J. Khan pareiškė kaip moteris norinti, kad J.Assange’as atsakytų į Švedijoje jam pateiktus kaltinimus lytiniais nusikaltimais.