Šią savaitę Tulūza stebėjo dar vieną įkaitų dramą. Teroristu apsiskelbęs vyras grasino pakartoti septynis žmones nužudžiusio Mohamedo Merah žygį. Kodėl tokių atvejų Prancūzijoje pasitaiko vis daugiau?
Įkaitų pagrobimo dramą surengęs 26 metų vyras Sethi Boumaza akivaizdžiai siekė dėmesio. Iš dalies jam tai pavyko – žinia apie įkaitų dramą prikaustė Prancūzijos žiūrovų dėmesį ir net peržengė šalies sienų ribas, mat įvykius aktyviai sekė ne tik vietos, bet ir tarptautinė žiniasklaida.
Bet pirmųjų laikraščių puslapių nusikaltėlis negavo. Įkaitų drama nugulė dienraščių gilumoje, skiltyse, skirtose visuomenės problemoms analizuoti.
Politikai irgi neparodė didesnio susidomėjimo šia drama, priešingai negu kovą šalį šiurpinusiomis žudynėmis Tulūzoje, kurios įliejo diskusijų apie nacionalinį saugumą bangą į tuo metu vykusią prezidentinę kampaniją. Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad problema yra.
Įkaitų pagrobėjas – ligonis
Dabar jau žinoma, kad Tolūzoje iš gausios šeimos kilęs S. Boumaza sirgo šizofrenija ir dar vaikystėje buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Tačiau jis jau kurį laiką nesigydė.
„Sethi buvo pasiutęs ir bijojo išorinio pasaulio”, – paaiškino jo sesuo.
Įkaitų drama prasidėjo ketvirtadienį 10 val. ryto, kai S. Boumaza įsiveržė į banką ir pareikalavo pinigų. Jo prašymas nebuvo palaikytas rimtu. Tada jis išsitraukė ginklą ir iššovė į viršų.
Toliau viskas vyko pagal tradicinį įkaitų dramos scenarijų – banką apsiautė policija, evakavo žmones iš aplinkinių pastatų, tada atvyko specialusis būrys, išsidėstė snaiperiai. Prasidėjo derybos – siekta išsiaiškinti, kas yra pagrobėjas, ko jis nori.
Įkaitais 4 žmones paėmęs vyras, regis, neturėjo jokio plano, bet čia pat jį surezgė. Jis save pavadino „Al Qaeda” kovotoju. Kalbėdamas su derybininku, vyriškis reikalavo elitinio Prancūzijos dalinio – RAID įsikišimo ir religinių teisių, kurias jam sunkiai sekėsi įvardyti.
Policija nusprendė, kad kalbėti su S. Boumaza nebeverta, ir surengė šturmą.
Pareigūnai sužeidė S.Boumazą ir išlaisvino įkaitus.
Visai kitoks įvykių scenarijus nei kovo 22-ąją, kai pareigūnų užspeistas, bet ginkluotas M. Merah ilgai priešinosi ir buvo nušautas. Regis, tokio likimo siekė ir S. Boumaza.
Siekė pamėgdžioti žudiką
„Mes tai vadiname veidrodžio fenomenu.
Jis norėjo, kad apie jį, kaip ir apie M. Merah, rašytų spauda, rodytų televizija.
Jis siekė atsidurti pirmuosiuose puslapiuose”, – „Lietuvos rytui” galimas įvykio priežastis aiškino buvęs Prancūzijos elitinio policijos būrio RAID pareigūnas, šešiskart šalies bokso čempionas Robert’as Paturelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad įvykio scenarijus buvo numatytas siekiant suvilioti žiniasklaidą, jis tam tyčia gretino savo ir M. Merah nusikaltimus.
Sutapimai parinkti tyčia. Pavyzdžiui, pasirinktas bankas Tulūzoje įsikūręs toje pat miesto dalyje, kur gyveno M. Merah. Vyriškis save vadino „Al Qaeda” kovotoju, kaip ir M. Merah.
Be to, pagrobėjas norėjo kalbėti būtent su Tulūzos žudiko sulaikymo operacijoje dalyvavusiais RAID pareigūnais.
„Tai yra žmogus, sergantis bent keliomis psichikos ligomis ir kurio ego didelis ir nesveikas.
Jis darė viską, kad kiltų kuo daugiau triukšmo. Niekaip kitaip su M. Merah tai nesusiję”, – konstatavo R. Paturelis.
Policija susitvarkė gerai
Ilgametis policijos specialiųjų pajėgų darbuotojas teigiamai įvertino pareigūnų darbą sprendžiant įkaitų dramą, per kurią niekas nežuvo, per sulaikymo operaciją sužeistas tik ją surengęs asmuo.
„Vietos greitojo reagavimo būrio GIPN pareigūnai dirbo labai gerai. RAID operacijoje nedalyvavo.
Manau, tai yra gerai, nes kai žmogus prašo, kad žaistų RAID, negalima jam suteikti tokio dėmesio”, – teigė R. Paturelis.
Be to, įkaitų drama Tulūzoje išspręsta beveik trigubai greičiau, nei truko Tulūzos žudiko sulaikymo operacija. Policijos pareigūnai įkaitų pagrobėją sulaikė per maždaug 7 valandas, o bandymai sulaikyti M.Merah gyvą truko 32 valandas.
„Operacijos trukmę lemia daugybė veiksnių. Taip pat ir tai, ar asmuo bendrauja su derybininku, kur jis yra, ar su juo yra daugiau žmonių. M.Merah buvo savo namuose, o įkaitų drama vyko viešojoje įstaigoje”, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Kalta ir imigracija?
Ilgametis specialiųjų pajėgų vilkas abejoja, kad žmogaus laisvėmis garsėjančioje šalyje įmanoma visiškai užkirsti kelią tokiems įvykiams.
„Nemanau, kad prevencija yra įmanoma tokioje šalyje kaip Prancūzija. Tai laisvės šalis, kur kiekvienas turi teisę išpažinti savo religiją, kalbėti ką tik nori.
Prevencija yra neįmanoma šiuo periodu, kai islamizacija tampa vis svarbesnė ir kai yra žmonių, kurie išpažįsta šariatą, yra netolerantiški. Užmiesčiuose ir bendrai Prancūzijoje mes negalime stovėti kiekvienam asmeniui už nugaros”, – atviravo R. Paturelis.
Nebijodamas sakyti to, apie ką kalbėti garsiai Prancūzijoje paprastai laikoma netaktiška, jis kriminalizaciją susiejo su imigracija.
„Ar tai susiję? Daugiausia taip, ypač su žemesniu visuomenės sluoksniu, o jį sudaro daug imigrantų”, – neslėpė R. Paturelis.