Vyriausybė sakė taip siekianti išvengti būtinybės toliau
mažinti atlyginimus ir pensijas. Iki tol naujasis darbo kabinetas
tvirtino esąs pasirengęs vykdyti griežtus ES reikalavimus.
Tiesa, būtina pastebėti, kad naujoji Graikijos vyriausybė buvo
išrinkta iš dalies dėl pažadų peržiūrėti kai kurias iš šių
antikrizinių sąlygų.
Pagal dabartines antikrizinės kreditavimo programos sąlygas,
Graikija privalo atleisti 150 tūkst. valstybės tarnautojų,
peržiūrėti minimalius atlyginimus ir supaprastinti darbuotojų
atleidimo mechanizmą privačiame sektoriuje, sumažinti pridėtinės
vertės mokestį aptarnavimo sferoje nuo 23 iki 13 proc. ir kt.
Šiuo metu Graikijai daromas didelis spaudimas vykdyti
antikrizinės paramos sąlygas, o šios nepopuliarios priemonės kelia
šalies gyventojų nepasitenkinimą.
O Vokietijos finansų ministras Wolfgangas
Schaeuble pareiškė, kad pinigų švaistymas neišgelbės
euro zonos nuo skolų krizės - reikia ieškoti problemos priežasčių.
Sekmadienio interviu Vokietijos kanalui ZDF W. Schaeuble
sukritikavo Graikijos pastangas taupyti.
„Reikia ieškoti problemos priežasčių ir jas spręsti. Tas, kas
mano, kad sunkumai yra vien pinigai ar monetarinės politikos
sprendimai ECB - niekada neišspręs problemos. Reikia imtis
problemos iš pagrindų“, - pareiškė W. Schaeuble.
Pasak Vokietijos finansų ministro, tikėtis išbristi iš skolų
krizės švaistant dar daugiau pinigų yra bergždžias dalykas.
Problemą reikia spręsti iš pagrindų - tą, anot jo, neblogai pavyko
padaryti Airijai ir Portugalijai, tačiau ne Graikijai. W. Schaeuble
paragino Atėnus pasekti jų pavyzdžiu.
Vokietijos finansų ministras pareiškė, kad Graikija
akivaizdžiai įdėjo per mažai pastangų, kad sumažintų skolą, jau
nekalbant apie tai, kad nevykdo savo įsipareigojimų.
W. Schaeuble taip pat pridūrė, kad Italija ir Ispanija nėra
Graikija - Romoje ir Madride, priešingai nei Atėnuose, imamasi
didžiulių pastangų krizei įveikti.