M. Mursi, pirmasis išrinktas šalies lyderis po to, kai pernai per
sukilimą buvo nušalintas prezidentas Hosni Mubarakas, birželio viduryje įvykusiame antrajame rinkimų rate
gavo 51,73 proc. balsų ir įveikė buvusį H. Mubarako premjerą
Ahmedą Shafiqą.
„Būsiu prezidentas visiems egiptiečiams“, - pareiškė M. Mursi
kelios valandos po to, kai buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju.
„Raginu jus, didieji Egipto žmonės, ... stiprinti mūsų
nacionalinę vienybę“, - pareiškė jis ir nurodė, kad nacionalinė
vienybė „yra vienintelė išeitis iš šių sunkių laikų“.
M. Mursi, kuris pasitraukė iš Musulmonų brolijos, kad galėtų
užimti prezidento postą, už pergalę taip pat padėkojo sukilimo
„kankiniams“. „Revoliucija tęsiasi“, - pridūrė jis.
Šis 60 metų inžinierius taip pat pažadėjo gerbti tarptautines
sutartis ir sakė: „Ateiname su taika“. Egiptas yra pirmoji arabų
valstybė, pasirašiusi taikos sutartį su Izraeliu, - tai įvyko 1979
metais.
Prezidento rinkimai buvo surengti po pusantrų metų trukusios
kariškių vadovaujamos pereigos nuo H. Mubarako valdymo, kurią
lydėjo politiniai neramumai ir kraujo liejimas.
JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino M. Mursi
su pergale ir pažadėjo savo šalies paramą Egipto perėjimui prie
demokratijos.
B. Obama taip pat paskambino A. Shafiqui, kad padrąsintų jį
toliau remti demokratinį procesą „ir dirbti dėl Egipto liaudies
suvienijimo“.
Pralaimėjęs kandidatas A. Shafiqas, kurį daugelis laikė
kariškių kandidatu, drauge su šalies kariniu valdytoju feldmaršalu
Husseinu Tantawi pasveikino M. Mursi, pranešė
oficialioji naujienų agentūra MENA.
Koptų Bažnyčios, kurios nariai baiminosi islamiškų jėgų
iškilimo, laikinasis vadovas taip pat pasveikino M. Mursi.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino laimėtoją kurti stiprias, nepriklausomas
institucijas ir plėtoti demokratiją, o Europos Sąjunga paragino jį
užmegzti ryšį su visomis kitomis politinėmis ir socialinėmis
grupėmis.
Po M. Mursi pergalės Musulmonų brolija paskelbė, kad jis
atsistatydino iš savo postų šiame judėjime ir jo Laisvės ir
teisingumo partijoje, kuriai vadovavo.
A. Shafiqo šalininkai, kurie išklausyti rinkimų rezultatų buvo
susirinkę su jo rinkimų kampanijos komanda Kairo pakraštyje, labai
nusivylė. Kai kurios moterys šaukė, kitos verkė, o keli vyrai
išgirdę rezultatus susiėmė rankomis galvas.
Prieš rezultatų paskelbimą sostinėje tvyrojo įtampa, judrumu
garsėjančios Kairo gatvės buvo ištuštėjusios, nedirbo
parduotuvės ir mokyklos.
Mieste buvo dislokuotos papildomos armijos ir policijos pajėgos,
danguje skraidė kariškių sraigtasparniai.
Prie parlamento vedanti gatvė buvo uždaryta, buvo sustiprintas
saugumas prie svarbiausių institucijų.
Šie prezidento rinkimai suskaldė visuomenę.
Kai kas baiminosi, kad su A. Shafiqo pergale grįžtų senasis
režimas, o kiti norėjo, kad religija liktų už politikos ribų, ir
nuogąstavo, kad Musulmonų brolija suvaržys asmens laisves.
A. Shafiqas rinkimuose dalyvavo su stipria įstatymo ir tvarkos
programa, žadėjo atkurti saugumą ir stabilumą. Jis pats yra
atsargos generolas, bet kaip H. Mubarako laikų premjeras jis nepatinka
aktyvistams, kurie vadovavo 2011 metų sukilimui.
Išrinktasis prezidentas M. Mursi buvo islamiškų jėgų
atsarginis kandidatas, iškeltas po to, kai buvo diskvalifikuotas jų
lyderio pavaduotojas Khairatas El Shateras.
Savo rinkimų kampanijos metu M. Mursi stengėsi išsklaidyti
pasaulietiškų grupių ir nemažos krikščionių koptų
bendruomenės nuogąstavimus žadėdamas įvairialypę ir visus
įtraukiančią politinę sistemą.
Ir M. Mursi, ir A. Shafiqas buvo paskelbę savo pergalę šiuose
rinkimuose, o dar labiau įtampa išaugo, kai rinkimų komisija
atidėjo oficialių rezultatų paskelbimą. Iš pradžių rezultatus
buvo planuojama paskelbti ketvirtadienį.
Vis dėlto Musulmonų brolijos ir kariškių ginčas lieka
neišspręstas. Brolija yra atmetusi kariškių konstitucinę
deklaraciją, kuria paleidžiamas islamiškų jėgų dominuojamas
parlamentas, o armijai suteikiama svari įtaka vyriausybės politikai
ir naujos konstitucijos kontrolė.
Dėl to iš esmės Brolija netenka visų po liaudies sukilimo
iškovotų pasiekimų.
Deklaracija buvo priimta vos kelios dienos po to, kai Teisingumo
ministerija suteikė armijai įgaliojimus vykdyti areštus.