Karalienė ir Martinas McGuinnessas, kuris
dabar yra Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotojas, rankas
vienas kitam paspaudė už uždarų durų Belfasto teatre, monarchei
lankantis šioje provincijoje.
Vėliau abu jie paspaudė vienas kitam rankas antrą kartą,
priešais televizijos kameras, kai karalienė ėjo iš pastato.
M. McGuinnessas kelias akimirkas palaikė monarchės ranką ir
airiškai jai pasakė: „Viso labo ir geros kloties“.
Britų ministro pirmininko Davido Camerono
atstovas sakė, kad šiuo rankų paspaudimu „abiejų šalių santykiai
buvo pakylėti į naują lygį“.
Taip buvo padėtas taškas dėl vieno baisiausių Europos
konfliktų, kuris pareikalavo tūkstančių karių ir civilių
gyventojų, tarp jų - karalienės giminaičio, gyvybių. Prieš 14
metų IRA nutraukė savo karą su britų valdymu Šiaurės Airijoje.
M. McGuinnessas buvo IRA vadas, kai ši sukarinta grupuotė 1979
metais nužudė karalienės vyro dėdę Louisą Mountbatteną ir dar tris žmones, tarp jų - jo 14 metų vaikaitį.
IRA buvo padėjusi bombą jo laive, kuriuo jis išplaukė
atostogaudamas Slaigo Airijoje.
M. McGuinnesso airių nacionalistų partija „Sinn Fein“ - jau
nebeveikiančios IRA politinis sparnas - ilgą laiką atsisakydavo
bet kokių kontaktų su britų karališkaisiais asmenimis ir dar dabar
atmeta britų valdymą Šiaurės Airijoje.
Airių respublikonų požiūriu, karalienė yra armijos, kuri
1972-aisiais „Kruvinąjį sekmadienį“ per demonstraciją už
pilietines teises nužudė 13 žmonių, vyriausioji vadė.
Tarp 3,6 tūkst. žmonių, žuvusių per tris smurto
dešimtmečius, yra daugiau kaip tūkstantis britų saugumo pajėgų
narių.
„Aš atstovauju žmonėms, kurie baisiai nukentėjo nuo britų
valstybės smurto per daugelį metų“, - sako M.McGuinnessas
nufilmuotame interviu, kurį airių žurnalistas Eamonnas Mallie
(Iamonas Malis) antradienį paskelbė savo interneto svetainėje.
„Tačiau esu pakankamai kilnus, kad suprasčiau: karalienė
Elizabeth taip pat neteko artimo žmogaus ir, žinoma, Britanijoje
(taip pat) yra (nukentėjusių) šeimų. Motinos, tėvai, seserys ir
broliai, vaikai (tų) žmonių, kurie buvo atsiųsti čia kaip britų
kariai ir kurie taip pat neteko gyvybių“, - sakė jis.
Karalienė į Belfastą atvyko pagal savo valdymo 60 metų
jubiliejaus renginių visoje šalyje programą. Ji šiame mieste turi
apžiūrėti „Titanikui“ skirtą parodą ir dalyvauti 20 tūkst.
gyventojų šventėje po atviru dangumi.
Dar pernai „Sinn Fein“ atmetė kvietimus dalyvauti tuometinio
karalienės simbolinio vizito Airijos Respublikoje renginiuose. Tai
buvo pirmasis britų monarcho vizitas Airijoje nuo 1921 metų, kai
Dublinas išsikovojo nepriklausomybę nuo Londono.
Saugumas tebėra sustiprintas, nes mažos atskilusios grupelės ir
toliau rengia atakas prieš britų taikinius. Pasak policijos,
grėsmė šiuo metu yra didžiausia nuo taikos paskelbimo 1998 metais.