Vyriausybės vadovas, gavęs pravardę „Supermarijus“, iškėlė
sudėtingą uždavinį - pagyvinti verslą.
Nuo šiol ne itin stropiems Italijos darbuotojams teks labiau
branginti darbo vietą, nes nauji įstatymai numato lengvesnį žmonių
atleidimą iš darbo, taip suteikiant darbdaviams daugiau lankstumo
trumpam įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus. Samdos taisyklės
taip pat bus supaprastintos. Nuo šiol bus silpnesnis ir profsąjungų
vaidmuo.
Italijos darbo ministrė Elza Fornero pripažįsta,
kad darbo santykių reforma toli gražu nėra ideali, tačiau ji turi
ir pliusų. „Ji gera, ypač naujokams darbo rinkoje. Visiems reformos
priešininkams privalu atminti, kad mes siekiame apsaugoti žmones, o
ne jų darbo vietas. Už darbą reikia kovoti ir, jei būtina,
aukotis“, - pareiškė ministrė.
Pastaruosius 40 metų darbdavio ir darbuotojų santykiuose
pagrindinė iškylanti kliūtis buvo Darbo kodekso 18 straipsnis,
kuris virto savotišku „ginklu“, kuriuo darbuotojai galėdavo
„terorizuoti „ darbdavius. Atleisti darbuotoją būdavo galima tik už
atvirą atsisakymą dirbti ir tik po ilgų teisnių ginčų. Nuo šiol
darbdavys galės atleisti darbuotoją išmokėjęs piniginę kompensaciją.
Specialistas darbo santykių klausimais Marcello Giustiniano įsitikinęs, kad reforma leis išspręsti
daugelį Italijos problemų. „Ši reforma sprendžia pačią problemos
esmę, skirtingai nei ankstesnės reformos, kai vyriausybė mėgindavo
pagerinti ekonominius rodiklius. Ji mažina teisinį neapibrėžtumą,
susijusį su atleidimais, ir skatina motyvaciją dirbti geriau.
Įgyvendinus šią reformą, padidės darbo našumas“, - neabejoja
ekspertas.