Svarbiausia O. R. Grimssono priešininkė, 37 metų žurnalistė Thora Arnorsdottir surinko 34 proc. balsų ir pripažino savo pralaimėjimą. Ji pareiškė dabar eisianti atostogauti ir visą dėmesį skirsianti gegužę gimusiai trečiajai savo atžalai bei dar dviem vaikams.
„Tai buvo vertinga patirtis. Dabar pasiimsiu atostogas,
rūpinsiuosi savo nauja dukterimi ir kitais vaikais, išeisiu
motinystės atostogų, ir pagalvosiu, kaip galėčiau panaudoti šią
patirtį“, - visuomeniniam transliuotojui RUV sakė T. Arnorsdottir.
„Gauti daugiau kaip trečdalį (balsų) - aš priblokšta.
Žinoma, tikėjausi laimėti“, - sakė ji ir pridūrė, kad neketina
po ketverių metų vėl siekti prezidento posto.
„Tai dalykas, kurį darai tik kartą gyvenime“, - sakė ji.
69 metų socialistas O. R. Grimssonas dar prieš rinkimus aiškiai pirmavo apklausose. Jis po keturių kadencijų siekti penktosios nenorėjo, tačiau daugiau kaip 30 000 rinkėjų pasirašius peticiją, kurioje jis buvo raginamas dalyvauti rinkimuose, persigalvojo.
Islandija, moterų teisių pionierė, turėjo pirmąją
demokratiškai išrinktą valstybės vadovę moterį - Vigdis
Finnbogadottir, o dabartinė šalies premjerė
Johanna Sigurdardottir, be to, kad yra
moteris, neslepia savo homoseksualumo.
O. R. Grimssonas, buvęs finansų ministras, teigė, kad sparčiai
atsigaunančiai Islandijai reikia jo politinės nuovokos, nes šalis
rengiasi sunkioms deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir
spalį įvyksiančiam referendumui dėl naujos konstitucijos.
„Islandija dabar yra kryžkelėje. Mums už nugarų liko sunkūs
metai. Priekyje laukia sprendimai dėl konstitucijos ir mūsų
santykių su kitomis Europos šalimis“, - straipsnyje, kurį rinkimų
dieną paskelbė laikraštis „Morgunbladid“, rašė žilaplaukis
prezidentas.
„Vis dar yra turbulencijos žemyno ekonomikoje ir daugelyje
(kitų) sričių) ...Prezidentas ... padės šaliai spręsti
didžiausius klausimus; jie nulems islandiečių likimą
dešimtmečiams“, - pabrėžė jis.
O. R. Grimssonas, kaip ir dauguma islandiečių, nepritaria narystei
ES, nes baiminasi, kad jo šalis praras suverenumą.
Tačiau kairiojo sparno vyriausybė 2009 metais, po finansinės ir
ekonominės griūties, kai žlugo trys didžiausi šalies bankai ir
prireikė 2,1 mlrd. dolerių finansinės pagalbos iš Tarptautinio
valiutos fondo, pateikė prašymą įstoti į šį bloką.
O. R. Grimssonas po to buvo griežtai kritikuojamas dėl to, kad
bumo metais susidraugavo su bankininkais ir liaupsino jų verslumo
dvasią. Iš jo buvo juokiamasi už paramą tam, kas pasirodė esąs
tik burbulas, kuris sprogo.
Tačiau jis visuomenės akyse išsiteisino dukart atsisakęs
pasirašyti įstatymo projektą, pagal kurį iš mokesčių mokėtojų
pinigų būtų buvę kompensuota Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams
už internetinio banko „Icesave“ žlugimą 2008 metais.
Nors pagal konstituciją tai daryti galima, joks prezidentas
nebuvo pasinaudojęs šia veto teise iki O.R.Grimssono, kuris pirmą
kartą tai padarė 2004 metais, dėl prieštaringai vertinamo
žiniasklaidos įstatymo.
Dabar O .R. Grimssonas pradės rekordinę penktąją ketverių metų
kadenciją, nors yra laimėjęs tik trejus prezidento rinkimus.
2000 ir 2008 metais jis buvo vienintelis kandidatas ir naujos
kadencijos jam buvo suteiktos be balsavimo.
Islandija po nepriklausomybės nuo Danijos paskelbimo 1944 metais
turėjo penkis prezidentus, kurių trys dirbo po keturias kadencijas.