Nusiųstame pirmadienį į parlamentą siūlyme jis pareiškė
nuomonę, kad galiojantis šalyje įstatymas „Dėl privačios
mokyklos“ neatitinka įtvirtintos Konstitucijoje kiekvieno žmogaus
teisės gauti išsilavinimą estų kalba, nes leidžia valstybei ir
vietos savivaldybėms steigti privačias mokyklas, kurios pačios gali
pasirinkti mokymo kalbą.
Kreipimesi kancleris pažymi, kad „pagal Konstitucijos logiką,
išsilavinimo suteikimo tikslas yra ne tik asmeninė nauda, bet
valstybės funkcionavimas platesne prasme“,
I. Tederis mano, kad, remiantis Pagrindiniu įstatymu, valstybė
turi teisę ir privalo užtikrinti kiekvienam išsilavinimą estų
kalba tiek, kad kalba, kaip įrankis, padėtų organizuoti savo
asmeninį gyvenimą ir visuomenės gyvenimą“.
Kaip jau pranešta, 2010 metais Estijos parlamentas priėmė
įstatymą „Dėl pagrindinės mokyklos ir gimnazijos“, pagal kurį
mokymas vyksta daugiausia estų kalba, bet, vyriausybei leidus, gali
būti padaryta šios taisyklės išimčių.
Tuo remdamosi Talino ir Narvos, kuriuose gyvena daug rusiškai
kalbančių gyventojų, miesto valdybos 2011 metais paprašė padaryti
išimtis kelioms gimnazijoms, bet jų prašymas buvo atmestas.
Po to Talino merija priėmė sprendimą įsteigti „Talino
rusiškų licėjų fondą“, kad remiantis įstatymu „Dėl privačios
mokyklos“ būtų galima apeiti šį apribojimą ir leisti, miestui
pritariant, mokyti gimnazijose rusų kalba. Tokia pat galimybe
žadėjo pasinaudoti ir Narvos miestas.