Teismas taip pat įpareigojo Ukrainą išmokėti J. Lucenkai 15
tūkst. eurų moralinę kompensaciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas suskaičiavo septynis konkrečių
Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnių pažeidimus: du 5
straipsnio 1 paragrafo (teisė į laisvę ir saugumą) pažeidimus
dėl arešto ir J. Lucenkos suėmimo, 5 straipsnio 2 paragrafo (teisė
būti informuotam dėl arešto priežasties) pažeidimą ir 18
straipsnio (suvaržymas dėl apribojimo teisės taikymo)pažeidimą.
J. Lucenka buvo sulaikytas 2010 metų gruodį, ir nuo to tada laikomas tardymo izoliatoriuje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas buvusio ministro J. Lucenkos
skundą gavo 2011 metų sausio 21 dieną.
Strasbūro teismas pernai balandį kreipėsi į Ukrainos
vyriausybę, prašydamas „atsakyti į kelis klausimus“, konkrečiai -
ar iš tikrųjų buvęs ministras uždarytas į kalėjimą,
pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5
straipsnį („teisė į laisvę ir asmeninę neliečiamybę“).
„Politikas skundžiasi, kad jo areštas ir sprendimas areštuoti
buvo savavališki ir neteisėti ir kad jo neinformavo apie arešto
priežastis“, - pažymėjo teismo darbuotojai.
2012 metų vasario 27 dieną Kijevo Pečiorų rajono teismas
pripažino buvusį ministrą kaltu dėl kelių pareiginių
nusikaltimų padarymo ir nuteisė jį ketverius metus kalėti.
Kaltinimų esmę sudaro tai, kad J. Lucenka, būdamas vidaus
reikalų ministru, neva prisidėjo prie neteisėtos pensijos savo
vairuotojui Leonidui Pristupliukui apskaičiavimo, jam būsto skyrimo,
taip pat jo priėmimo į Operatyvinės tarnybos departamentą.
Be to, teismas pripažino buvusį VRM vadovą kaltu dėl
netikslinio biudžeto lėšų panaudojimo Milicijos dienai
Nacionaliniuose rūmuose „Ukraina“ švęsti 2008-2009 metais.