Sveikinimo šūksniais ir ovacijomis atsistojus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) centre buvo sutiktas mokslininkų pranešimas apie šios paslaptingos elementariosios dalelės paieškas.
Naujasis radinys „atitinka ilgai ieškotą Higgso bozoną“, skelbiama CERN pareiškime. Jame priduriama, kad radiniui identifikuoti dar reikės tolesnių duomenų.
„Pasiekėme labai svarbią gamtos suvokimo gairę“, - sakė CERN generalinis direktorius Rolfas Heueris.
„Šis atradimas ... atveria kelią detalesnėms studijoms, kurioms reikės daugiau statistinių duomenų ir kurios nustatys naujosios dalelės savybes, ir, tikriausiai, taip pat nušvies kitas mūsų Visatos paslaptis“, - sakė jis.
82 metų Didžiosios Britanijos fizikos teoretikas Peteris Higgsas, kuris 1964 metais pirmasis paskelbė prielaidą apie šios dalelės egzistavimą, laikydamas ją trūkstama grandimi didžiojoje medžiagos ir energijos teorijoje, išreiškė savo džiaugsmą.
„Niekada nesitikėjau, kad tai nutiks dar man gyvam esant, ir prašysiu savo šeimos padėti į šaldytuvą šampano“, - sakė jis pareiškime, kurį paskelbė jo darbovietė - Edinburgo universitetas.
Higgso bozono suradimas patvirtintų Standartinio modelio teoriją, kuri nusako materijos sudedamąsias dalis ir pagrindines jėgas.
Tai itin sėkminga teorija, tačiau ji turi kelias spragas, kurių didžiausia yra klausimas, kodėl kai kurios dalelės turi masę, o kai kurios - ne.
P. Higgso ir kelių kitų mokslininkų „sugalvotas“ bozonas, kaip manoma, egzistuoja nematomame visur esančiame lauke, kurį prieš maždaug 13,7 mlrd. metų sukūrė Didysis sprogimas.
Kai kurios dalelės susidūrusios su Higgso bozonu sulėtėja ir įgauna masę, sako teorija. Kitoms dalelėms, tokioms kaip šviesos fotonai, jokių kliūčių nebūna.
CERN didžiulėje požeminėje laboratorijoje vyksta kone šviesos greičiu skriejančių protonų susidūrimai, per kuriuos jie „sudūžta“ į subatomines „nuolaužas“. Pastarosios yra tyrinėjamos ieškant trumpalaikių Higgso bozonų pėdsakų.
Darbas yra sunkus, nes tarp skirtingos masės dalelių atsiranda trilijonai signalų.
Metams bėgant bozonų ieškojo dešimtys tūkstančių fizikų ir milijardai dolerių; palaipsniui buvo mažinamas masės intervalas, kuriame ši dalelė galėtų egzistuoti.
Du nepriklausomai dirbančios CERN laboratorijos naująją dalelę atrado maždaug 125-126 gigaelektronvoltų (GeV) masės intervale, rodo trečiadienį pateikti duomenys.
Abi laboratorijos, kurios nepriklausomai viena nuo kitos dirbo siekdamos išvengti šališkumo, pranešė, jog tikimybė, kad rezultatai yra tik matematikos išdaiga, yra vos 0,00006 procento.
„Šie rezultatai yra preliminarūs, bet ... signalas maždaug ties 125 GeV, kurį matome, yra dramatiškas“, - sakė vieno iš šių dviejų eksperimentų atstovas Joe Incandela.
„Tai tikrai nauja dalelė. Žinome, kad tai turi būti bozonas, ir tai - sunkiausias kada nors rastas bozonas. Potekstės labai reikšmingos ir kaip tik dėl šitos priežasties privalome būti itin kruopštūs, (atlikdami) visas savo studijas ir kryžminius patikrinimus“, - pažymėjo jis.
Mokslininkai jau pradėjo svarstyti, ką gali reikšti šis istorinis atradimas.
„(Higgso bozono) buvo laukiama daugiau kaip keturis dešimtmečius ir jeigu jo nebūtų, viso pasaulio teoretikai desperatiškai grįžtų prie savo braižybos lentų“, - sakė Anthony Thomasas iš Adelaidės universiteto Australijoje.
CERN fizikas Yves'as Sirois su tuo sutinka.
„Tai gali būti Higgso bozonas, ... ir tai gali padėti paaiškinti, kaip pačioje Visatos pradžioje, tūkstantamilijardinės sekundės dalį po Didžiojo sprogimo, atsirado materija“, - sakė jis AFP.
„Tai gali būti Higgso bozonas, bet taip pat gali būti kokia nors daug didesnė (dalelė), atverianti duris į naują teoriją, kuri viršytų Standartinį modelį“, - pridūrė jis.
Pagal vadinamąjį standartinį fizikos modelį, bozonai laikomi veiksniu, suteikusiu medžiagai masę ir energiją pirmosiomis Visatos egzistavimo akimirkomis prieš 13,7 mlrd. metų, todėl Higgso bozonas buvo pramintas „dieviškąja dalele“.
