Į prezidento rinkimus Th. Arnorsdottir ėjo siųsdama šaliai žinią, kad 16 metų valstybės vadovo poste O. R. Grimssonui yra per daug. Islandijai reikia permainų. Vieni kraipė galvą, kiti pritariamai linkčiojo.
Bet dauguma islandų ja nepatikėjo. O. R. Grimssonas, šalies gyventojus sužavėjęs savo veto įstatymams, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai būtų turėję grąžinti milijardines kompensacijas britų ir olandų investuotojams, nugalėjo gana užtikrintai.
Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir tai, kad Th. Arnorsdottir nusprendė dalyvauti rinkimuose nepaisydama nėštumo. Dalis islandų suabejojo, ar ji sugebėtų ir tinkamai eiti pareigas, ir auginti naujagimį.
Įveikti veterano nepavyko
Vieną birželio popietę kompanijos „Marel” maisto pakavimo fabriko darbuotojai skubėjo kuo greičiau užbaigti dienos užduotis. Mat fabrikas laukė svečių – kandidatės į prezidentus Th. Arnorsdottir, jos partnerio ir ką tik gimusio kūdikio.
Čia prieš tai apsilankė ir kiti penki rinkimų dalyviai, tarp jų ir O. R. Grimssonas. Bet Th. Arnorsdottir vizito laukta labiausiai.
Ši populiari televizijos žurnalistė buvo laikoma viena realiausių pretendenčių per rinkimus įveikti jau nuo 1996 metų prezidento postą užimantį veteraną.
37 metų moteris iškelti savo kandidatūrą apsisprendė vos kovo mėnesį, kai jau septintą mėnesį laukėsi. Tačiau per vienintelę dieną sugebėjo surinkti 1,5 tūkst. Islandijos piliečių parašų ir buvo įregistruota kandidate.
Negana to, nuomonių apklausose iškart įsiveržė į priekį – kilo reali galimybė, kad O.R.Grimssonas bus nuverstas.
Nors taip ir neatsitiko, Th. Arnorsdottir poste išsilaikiusiam prezidentui metė nemenką iššūkį. Ji surinko daugiau nei 33 proc. balsų.
O analitikai tvirtina, kad kandidatės nuosmukį prieš pat rinkimus iš esmės nulėmė ne kokie nors O. R. Grimssono nuopelnai ar jos klaidos, o kiti varžovai.
Neva išvydę, kad islandai vis tiek balsuos už vieną iš dviejų, jie nuleido rankas, o potencialūs jų rinkėjai balsavo už dabartinį prezidentą.
Tad kokiu būdu islandams nervą užkabino Th. Arnorsdottir, ne juokais sujudinusi politinį šalies gyvenimą?
Nedarbas šalyje nemažėja
Be abejo, kaip ir beveik visi Islandijoje, ji daug kalbėjo apie ekonominę krizę.
Diskusijos apie šalį supurčiusį trijų didžiausių Islandijos komercinių bankų žlugimą tokios įprastos, kad didžiulis nuosmukis vadinamas vieninteliu, kone kodiniu žodžiu – griūtimi.
„Prezidentas turi suvienyti visus islandus ir drąsinti žmones vėl pasitikėti tiek vieniems kitais, tiek valstybe. Per griūtį mes išties daug praradome”, – „Marel” fabrike kalbėjo Th. Arnorsdottir.
Tiesa, dabar, jau visam būriui Europos šalių lygiai taip pat žvelgiant į ekonominę duobę, Islandija, regis, iš jos pamažu stiepiasi.
Dviem referendumais aiškiai pareiškę, kad nekompensuos privačių bankų skolų britų ir olandų investuotojams, islandai išspyrė iš valdžios krizės neužuodusius politikus, nuteisė kelis bankininkus ir vėl ryžtingai kopia į viršūnę.
„Islandija – pavyzdys kitoms šalims? Nemanau, – vis dėlto nukirto Th. Arnorsdottir. – Mūsų – vos 320 tūkstančių, tad mes puikiai žinome, kas ir kaip susimovė ir apsileido.
Kažkodėl manėme esantys pranašesni – esą mūsų venomis teka vikingų kraujas. Bet paaiškėjo, kad aptingome. Ir galiausiai tiesiogiai pajutome, kokia rizika slypi bankų sektoriuje”, – aiškina Th. Arnorsdottir.
„Buvo sunku, bet ir dabar dar nelengva. Vis dar turime veržtis diržus, žmonės vis dar praranda savo namus, tik pamažu mažėja nedarbas – naujas reiškinys Islandijoje. Žinoma, viskas ilgainiui bus gerai, jei nekartosime tų pačių klaidų”, – priduria moteris.
Viršūnėje – daug moterų
Kitas arkliukas, kuriuo į prezidento postą bandė nujoti ši žurnalistė, buvo lyčių lygybė. Th. Arnorsdottir nustebino Islandijos visuomenę pareikšdama, kad šalies moterys vis dar turi mažiau teisių negu vyrai.
Daugeliui toks teiginys – mažų mažiausiai keistas. Esą Islandija, kaip ir kitos Skandinavijos valstybės, tiesiog spindi progresyvumu.
Pavyzdžiui, 2009 metais premjero postą užėmė Johanna Sigurdardottir – pirmoji homoseksualios orientacijos neslepianti lyderė pasaulyje.
Be to, moterys vadovauja ir Finansų ministerijai, ir parlamentui – Altingui. O pernai po permainų ministrų kabinete pirmą kartą šalies istorijoje vyriausybėje daugiau postų užėmė ne vyrai, o moterys.
Galiausiai Islandijos Bažnyčiai irgi pirmąsyk vadovaus moteris – vyskupė Agnes Sigurdardottir.
Tokie rodikliai – įspūdingi ir negalintys neglostyti akies kovotojams už lygias lyčių teises. Bet Th. Arnorsdottir įsitikinusi, kad Islandijos dar negalima vadinti lygybės utopija.
„Taip, viršūnėje moterų nemažai. Bet tai tikrai neatspindi paprastų islandžių patirties – daugelyje darbo sričių. Tarkime, vyrai vis dar nepagrįstai uždirba daugiau už tokį patį darbą”, – aiškina moteris.
Partneris supyko tik juokais
Iš pradžių viskas ėjosi lyg ir neblogai. Th. Arnorsdottir laimėjimas – vien tai, kad nemažai islandų jos asmeniškai prašė dalyvauti rinkimuose. Į moterį kreipėsi tie, kuriuos supykdė O.R.Grimssono dominavimas.
„Daugelis islandų tikėjosi, kad O. R. Grimssonas išeis į pensiją. Kai taip neatsitiko, mane užgriuvo šimtų laiškų lavina. Tada ir pamaniau, kad galbūt reikia iškelti savo kandidatūrą.
Sprendimą priėmiau, žinoma, ekspromtu – su partneriu turime gerus darbus, auginame gražią šeimą, buvome ką tik įsigiję namą. Bet gyvenimas kupinas staigmenų”, – pasakoja Th. Arnorsdottir.
Jos partneris Svavaras Halldorssonas, kuris per rinkimų kampaniją kone vienas lakstė paskui vaikus, juokais paniurzga.
„Tikėjomės jau būti įsikūrę naujuose namuose – pačiu laiku, kad galėčiau stebėti Europos futbolo čempionatą. Bet tuomet kai kas nusprendė dalyvauti rinkimuose”, – šypsodamasis į Th. Arnorsdottir pažvelgia S. Halldorssonas.
„Kita vertus, mūsų gyvenimas Thorai tapus prezidente nepasikeistų. Juk čia – Islandija. Vaikai eitų į tą pačią mokyklą, o prie namo stovėtų tas pats šeimos automobilis”, – surimtėjęs priduria vyras.
Siūlė prižiūrėti vaikus
Tiesa, Th. Arnorsdottir kampanijoje būta ir problemų – susijusių būtent su jos šeiminiu gyvenimu.
Birželio pradžioje šalyje pasklido kandidatės reitingus išsyk numušęs gandas, kad laimėjusi rinkimus moteris iškart išeitų motinystės atostogų.
Be to, priešininkai atkapstė 20 metų senumo teismo dokumentą, kuriame parašyta, kad S.Halldorssonas nuteisiamas už muštynes padauginus alkoholio bare.
Bet pačiai Th. Arnorsdottir labiausiai skaudu dėl jai iki skausmo pažįstamų pasiūlymų likti namuose ir prižiūrėti vaikus.
„Kaip moteris turiu suprasti, kad to ir buvo galima tikėtis. Neįtikėtina, kad mūsų šalyje vis dar įmanoma taip bambėti – juk niekas nesiūlo mažamečių vaikų turintiems tėčiams nedalyvauti politikoje.
Pats Svavaras įsižeidė. Juk jam puikiai sekasi auginti mūsų vaikus. Jeigu jis nori likti namuose, prašau. Lyčių lygybė – ne vien moterų teisės.
Vyrai privalo turėti pasirinkimą ir nebijoti, kad juos palaikys moteriškais. Juk Svavaras gali ir automobilį sutaisyti”, – samprotauja Th. Arnorsdottir.
Prezidento rinkimuose ji tikina daugiau nedalyvausianti – esą užtenka pamėginti sykį gyvenime. Tačiau trečdalio islandų parama nuteikia optimistiškai – permainų dar bus.
Prezidentą išpopuliarino dvigubas veto
Pačiame ekonominės krizės įkarštyje būsima O. R. Grimssono pergale prezidento rinkimuose ne juokais abejota. Dėl finansinės griūties islandai kaltino daugelį politikų, taip pat ir prezidentą.
O. R. Grimssonas tuomet buvo griežtai kritikuojamas, kad Islandijos klestėjimo metais artimai bendravo su bankininkais ir liaupsino jų verslumo dvasią.
Be to, 69 metų socialistas, prezidento poste dirbantis jau nuo 1996 metų, buvo kaip tik sulaukęs prieštaringų vertinimų dėl politiškesnio savo vaidmens traktavimo. Mat Islandijos prezidento galios pagal Konstituciją – labiau simbolinės.
Tačiau prezidentas reabilitavosi būtent pasinaudojęs savo konstitucine teise – dukart atsisakęs pasirašyti įstatymo projektą, pagal kurį iš mokesčių mokėtojų pinigų būtų buvę kompensuota Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams už banko „Icesave” žlugimą 2008 metais.
Joks prezidentas iki O. R. Grimssono nebuvo pasinaudojęs šia veto teise. Jis pirmą kartą tai padarė 2004 metais vetuodamas prieštaringai vertintą žiniasklaidos įstatymą.
Dabar O. R. Grimssonas pradės rekordinę, penktąją, 4 metų kadenciją, nors ir yra laimėjęs tik trejus prezidento rinkimus. 2000 ir 2008 metais jis buvo vienintelis kandidatas ir naujos kadencijos jam buvo suteiktos be balsavimo.