Nelaimės vietas aplankę žurnalistai praneša, kad potvynio aukų skaičius iš tiesų yra kur kas didesnis, nei pranešama. Bent jau tuo yra įsitikinę vietiniai gyventojai, kurie skundžiasi valdžios melu tragedijos akivaizdoje, rašo newsru.com.
Po nelaimės su gyventojais bandęs kalbėtis Krasnodaro krašto gubernatorius Aleksandras Tkačevas niekaip negalėjo įtikinti žmonių, kad jiems nemeluoja dėl tariamo tyčinio gyventojų užtvindymo (video). Vaizdelio autorius šį epizodą pavadino „Krymskinėmis Tkačevo pasakėčiomis“.
Daugiausia žuvo pagyvenusių moterų
„Kaimynas žuvo mano akyse, - raudojo Krymsko gyventoja Vera Semenec. - Tai buvo puikus žmogus. Jis niekaip negalėjo išlipti pro langą. Žentas jį traukė iš visų jėgų, bet kaimynas paleido jo ranką. Tikriausiai suprato, kad neišsikapstys. O tada namas griuvo. Kaimyno kūną rado po nuolaužomis.“
„Lyti pradėjo dar ketvirtadienį, - Rusijos žiniasklaidai pasakojo Krymsko pensininkė Jevgenija Nagornaja. - Bet iš pradžių lietus buvo nestiprus, vos lynojo. O penktadienį vidury dienos pasipylė kaip iš kibiro. Naktį dingo šviesa. Aš išlindau pro langą ir matau: vietoj gatvės bėga upė. Mačiau tik atspindžius, bet nusprendžiau lipti ant stogo. Iš ten pastebėjau, kad ant ir ant kitų namų stogų sėdi žmonės. Daugelis kažką šaukė.“
Krymsko miesto ligoninės vyriausiasis gydytojas Konstantinas Kovaliovskas prisiminė, kad viskas prasidėjo šeštadienį pusę keturių ryto: „Tai, kad bus potvynis, paaiškėjo jau iš vakaro. Aš iškviečiau gydytojus, jie paruošė operacinę. Bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad atsitiks kažkas tokio! Apie 8 ryto pradėjo rinktis pirmieji nukentėjusieji. Daugiausia žmonių buvo sušalę, nes keletą valandų praleido vandenyje. Bet buvo ir daug pacientų su sumušimais, įpjovimais, netgi plėštinėmis žaizdomis.“
Potvynį išgyvenę žmonės gelbėjosi tamsoje bandydami pabėgti iš užtvindytų namų, daužė jų langus, bandė laužti duris.
Tačiau tikrasis nelaimės mastas atsiskleidė kitą dieną, kai buvo pradėti rinkti žuvusieji. Daugiausia tai buvo pagyvenę žmonės, didžioji dalis – moterys. Juos žmonės atveždavo nuogus arba su naktiniais marškiniais. Akys, nosys ir ausys buvo užkimštos dumbliais ir skiedromis.
Miestas patvino akimirksniu
58 metų Lija Burmistrova išsigelbėjo pati ir išgelbėjo savo neįgalų brolį. Ji atsibudo dėl to, kad pajuto, jog pro lubas laša vanduo. Pakirdusi išvydo, kad namie vandens – jau iki kelių. Kartu su broliu moteris kabarojosi baldais iki laiptų į palėpę. Užlipusi pramušė skylę šiferyje ir užlipo ant stogo. Tuo metu vanduo namie siekė lubas. „Aš nežinau, iš kur turėjau tiek jėgų“, - prisimena ji.
Kitas Krymsko gyventojas Vladimiras Petrovas pasakojo, kad apie 23 val. mieste dingo elektra.
„Lauke lijo, aš iškišau pro langą galvą ir pamačiau, kad vieno automobilio ratai apsemti. Po 12 minučių vėl pažiūrėjau ir išvydau, kad jis jau visas po vandeniu. Tai yra, vandens lygis per 12 minučių pakilo 1,5 metro“, - prisiminimais dalijosi vyras.
Jis pažadino žmoną ir abu puolė bėgti ant stogo. Netrukus pirmasis namo aukštas buvo apsemtas. Jie girdėjo, kaip apačioje riaumojo vanduo. Dauguma kaimynų taip pat sulipo ant stogų. Tik viena senolė iš priešais stovėjusio namo bandydama gelbėtis įlipo į medį. Niekas negalėjo jai padėti. Srovė buvo tokia stipri, kad moterį nunešė, o jos namą – sugriovė.
Daugelis miesto gyventojų gelbėjosi lipdami pro langus. Taip darė ir devynerių metų Vladas Filipovas, kurį potvynis užklupo namuose būnant su 53 metų močiute.
„Aš atsibudau, nes man ant veido liejosi vanduo. Pažiūrėjęs pro langą supratau, kad lauke vyksta kažkas baisaus. Pažadinau močiutę, ir ji pasakė, kad tai potvynis ir mes žūsime, jeigu nesugebėsime išsigauti laukan, - kalbėjo berniukas, tą naktį puolęs plikomis rankomis daužyti lango. - Buvau šokiruotas. Visai nejutau skausmo. Močiutė šaukė. Bet aš žinojau, kad mums būtinai reikia bėgti. Kai stiklas iškrito, ėmiau daužyti rėmą, kad ir močiutė galėtų išlįsti. Kai išsigavome, lauke buvo labai daug vandens. Šiaip ne taip laiptais užlipome ant stogo.“
Ten jiedu praleido visą naktį. Ryte kaimynas padėjo jiems nulipti ir nukakti į ligoninę. Jų namas galiausiai sugriuvo.
Trūksta būtiniausių daiktų
Kaip ir šie du tragedijos liudininkai, daugybė to krašto žmonių glaudžiasi laikinose pastogėse, kurias daugiausia atstoja valstybiniai pastatai.
Žmonės pradeda gauti būtinąją humanitarinę pagalbą – drabužius, maistą, čiužinius. Vis dėlto sąlygos kol kas prastos. Žmonės skundžiasi, kad trūksta vandens, nėra galimybių pasigaminti valgyti. Nukentėjusiuosius gąsdina ir tai, kad neskubama išgabenti per potvynį susikaupusių šiukšlių, nudvėsusių gyvūnų.
„Kokios dar šiukšliavežės? - čia pat piktinosi vienas vyras. - Man reikia iš rūsio pasiimti maisto produktų, bet pirmiau reikia išpumpuoti vandenį. O jie sako: „Pompos nėra.“
Dabar, kai vanduo jau nuslūgo, žmonės bando tvarkytis nuniokotus namus. Bet supranta, kad ten net neliko, ką remontuoti: sienos sugriuvusios, nekalbant apie daiktus ir baldus – juos galima pamiršti.
Vietos valdžia informavo, kad nukentėjusiesiems bus skirtos maždaug 1000 litų piniginės kompensacijos būtiniausioms reikmėms.
Reaguodami į pažadus kai kurie krymskiečiai prisimena 2002 metais kilusį potvynį. „Tada mums išmokėjo 30 tūkst. rublių (2,7 tūkst. litų), kurių neužteko net remontui, - sakė viena vietos gyventoja. - Mes metų metus atstatinėjom namą, pirkom baldus ir visa kita. O dabar apskritai nieko neliko: nei namo, nei dokumentų, nei daiktų. Tik prisiminimai.“
Aukų skaičius neatitinka realybės?
Vis dėlto didžiausios gyventojų pretenzijos valdžiai – dėl melo, kuris, jų nuomone, yra skleidžiamas, kad nekiltų masinis nepasitenkinimas.
„Nuo tada, kai Putinas pasakė, kad nereikia hiperbolizuoti tragedijos masto, mieste jo atžvilgiu skamba tokie žodžiai, kokių dar negirdėjau. Visi žmonės kaip vienas tvirtina, kad dėl nuolatinio melavimo ypač didėja panikos jausmas. Jeigu valdžia nemeluotų, būtų ramiau“, - savo įspūdžius iš tragedijos vietos perdavė „Novaja gazeta“ korespondentas.
Vietos gyventojai mano, kad vienas tokių melų – tai aukų skaičius. Nors oficialiai pranešama, kad žuvo apie 170 žmonių, krymskiečiai įsitikinę, kad iš tikrųjų žuvusieji turėtų būti skaičiuojami šimtais.
„Tie gyventojai, kurie turi pažįstamų valdžios pareigūnų, sako, kad žuvusiųjų skaičius labai sumenkintas“, - pridūrė minėtas žurnalistas.
„Stichijos aukų – kur kas daugiau, - kitam žiniasklaidininkui teigė žmonės, nenorėję viešinti savo pavardžių. - Vien šį rytą iš rajono atvažiavo du „Kamaz“ sunkvežimiai su lavonais. Prie morgo ir rajoninės ligoninės stovi trys didžiuliai šaldytuvai. Du iš jų jau pripildyti, o iš po griuvėsių vis dar traukiami kūnai.“