Maždaug 40 Europos žydų
ortodoksų rabinų antradienį susitiko Berlyne pareikšti protesto
dėl apipjaustymo draudimo, kurį grupės prezidentas pavadino „vienu
rimčiausių išpuolių prieš žydų gyvenimą“ nuo Holokausto
laikų.
Pinchasas Goldschmidtas, Europos rabinų
konferencijos prezidentas, draudimą pavadino „galbūt vienu
rimčiausių išpuolių prieš žydų gyvenimą pasaulyje po
Holokausto“.
„Teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kokia esminė yra
Brit Mila žydų tikėjimui ir identitetui“, - pridūrė
P. Goldschmidtas, panaudodamas hebrajišką apipjaustymo terminą.
Birželio 26 dieną priimtas Kelno regioninio teisimo sprendimas,
kad jaunų berniukų apipjaustymas religiniais sumetimais prilygsta
sunkiam kūno sužalojimui, sukėlė pasipiktinimą Vokietijos žydų
ir musulmonų bendruomenėse.
Vokietijos vakaruose esančio Kelno teismas nusprendė, kad
„pagrindinė vaiko teisė į kūno vientisumą nusveria pagrindines
tėvų teises“.
„Tėvų religinei laisvei ir jų teisei ugdyti savo vaiką
nebūtų sukeltas nepriimtinas pavojus, jeigu jie būtų įpareigoti
palaukti, kol vaikas pats galėtų nuspręsti būti apipjaustytas“, -
sakoma teismo nutartyje.
Teismas paaiškino, kad apipjaustymas nėra neteisėtas, jeigu
atliekamas dėl medicininių priežasčių.
Musulmonų koordinavimo taryba Vokietijoje šį verdiktą pavadino
„rimta ataka prieš religijos laisvę“, o Žydų centrinio komiteto
vadovas Dieteris Graumannas sakė, kad tai yra
„beprecedentis ir dramatiškas įsikišimas į religinių
bendruomenių teisę apsispręsti“.
Berlyno žydų ligoninė paskelbė, kad sustabdys apipjaustymus,
„kol paaiškės teisinė pozicija“.
Pasak P. Goldschmidto, žydų lyderiai prisidės prie kitų
religinių bendruomenių, kad „duotų atkirtį šiai neteisėtai
atakai prieš religijos laisvę“.
„Ir toliau pasitikime Vokietijos teisine ir politine sistema ...
Manome, kad šis sprendimas negali išsilaikyti ir neišsilaikys“, -
sakė jis.