Oficialiais Rusijos pareigūnų duomenimis, iš viso nuo gamtos stichijos praėjusio šeštadienio naktį rimtai nukentėjo 22–24 tūkstančiai žmonių.
Jie neteko turto, sutriko elektros energijos, dujų ir vandens aprūpinimo sistemos, automobilių ir traukinių judėjimas.
Baisiausia – žuvo mažiausiai 171 žmogus.
Bet yra dešimtys dingusiųjų be žinios. Be to, netyla vietos gyventojų kalbos, kad tikrieji duomenys apie esą net kelis kartus didesnį žuvusiųjų skaičių tiesiog slepiami. Kaip ir tikroji nelaimės priežastis. Išties, ar verta tikėti, ką sako nesyk apsimelavę vietos ir Kremliaus politikai?
Valdžia kaltina lietų
Krasnodaro krašto pareigūnai po savaitgalį praūžusios gamtos stichijos sugebėjo konstatuoti tik faktą: ketvirtadienį, o ypač penktadienį, smarkiai lijo, todėl kilo potvynis.
Meteorologai pritariamai linkčioja galva: esą vien per kelias valandas pietvakarinėje Krasnodaro krašto dalyje iškrito daugiau nei 300 milimetrų kritulių – daugiau nei pusės metų norma.
Įpykę žmonės nepatikėjo – iš lūpų į lūpas sklido gandas, kad galingas potvynis kilo dėl atidarytų Neberdžajaus upės rezervuaro šliuzo vartų.
Tokia informacija, vos tik pasirodžiusi, iš rusiškų tinklalapių dingo akimirksniu. Bet žmonės pasigavo gandą ir reikalavo atsakymų.
O sulaukė, kaip liūdnai juokauja Krymsko gyventojai, „Krymsko Tkačiovo pasakėčių”. Toks pavadinimas – neatsitiktinis.
Mat į labiausiai nuo gamtos stichijos nukentėjusį Krymsko miestą galiausiai atskrido iki tol „nežinia kur prapuolęs” Krasnodaro krašto gubernatorius Aleksandras Tkačiovas. Išėjęs susitikti su žmonėmis į miesto aikštę, jis savo kalbą pradėjo šiais žodžiais: „Tai – precedento neturinti tragedija.”
Minia tylėjo, nes gubernatorius melavo: prieš 10 metų taip pat vasarą patvinusios upės iš pradžių užtvindė Krasnodaro krašto šiaurę. Tuomet dešimtys žmonių žuvo prie Novorosijsko, keleto žmonių gyvybę potvynis nusinešė Krymske.
Krasnodaro krašto gubernatorius tęsė: „Aišku, kad labiausiai tikėtinu veiksniu tapo liūtys.” Iš minios pasigirdo įpykusių žmonių balsai: „Melas! Tai jūs nuleidote šliuzus!”
Kaltųjų gali ir nerasti
Krymsko gyventojai tikrai įsitikinę, kad potvynio priežastis – avarinis vandens nuleidimas iš vandens saugyklos.
„Mes manome, jog ten atidarė šliuzus ir atliekamą vandenį paleido į Krymską, kad išgelbėtų Novorosijską, kur yra naftos bazė”, – sakė vietos gyventoja Svetlana Ralova.
Kad ši versija tikėtina, byloja ir vandens srauto greitis: kai kurių išsigelbėjusių gyventojų žodžiais, vanduo namą užliejo per 15 sekundžių.
Dėl to tarp žuvusiųjų daug jaunų motinų su žindomais kūdikiais, senelių ir senučių, kurie tiesiog miegojo, kai jų namus užliejo didžiulės bangos.
Vieno policijos padalinių viršininkas Viačeslavas Gorbunovas iš užtvindyto namo išnešė du savo mažylius, paskui grįžo gelbėti suaugusiųjų, bet čia jį patį užliejo banga.
Oficialiai tyrėjai jau iškėlė baudžiamąją bylą pagal straipsnį „Mirties sukėlimas dėl neatsargumo dviem ir daugiau asmenų”. Kol kas manoma, kad šis „neatsargumas” pareikalavo mažiausiai 171 aukos. Kas ir ar iš viso atsakys už jų žūtį, nežinia.
Mat jau paaiškėjo, kad avarijai išvengti vanduo tikrai buvo nuleistas iš vandens saugyklos: tai numatyta pagal projektą ir šis procesas vyksta automatiškai, kai vandens saugykla perpildyta ir vandens slėgis užtvankoje pasiekia kritinę ribą. Tad įpykę rusai tikina, jog kaltųjų, kaip visada, neliks – suras ir nubaus „iešmininką” ir pasiteisins technikos netobulumu.
Šunys – lyg pagalbos sirenos
Be to, Krymsko žmonės klausia: „Kodėl užtvankai gelbėti yra automatika, bet jos nėra, kai reikia gelbėti žmones?”
Krymsko rajono vadovas Vasilijus Krutka tikina, kad pirmuosius duomenis apie potvynio grėsmę gavo penktadienį, liepos 6 dieną, apie 22 valandą ir iš karto ėmėsi priemonių.
„Nuo 23 valandos per vietos televizijos kanalą buvo rodoma bėganti eilutė, kad žmonės susirinktų dokumentus ir būtų pasirengę palikti savo būstus.
Mūsų darbuotojai tuo laiku ėjo po namus žadinti žmonių. Buvo įjungta ir pavojaus sirena”, – tikina pareigūnas.
V. Krutka kalba apie pavojaus sireną, bet liudininkai teigia, kad jų niekas neperspėjo, išskyrus šunis, kurie artinantis potvyniui ėmė siaubingai staugti.
Gal tai ir yra vadinama pavojaus sirenomis?
Be to, pagalbos ilgai laukė ir tie, kurie suspėjo išbėgti iš savo namų ir užsiropšti ant artimiausių dviejų trijų aukštų namų stogų: vanduo kilo iki septynių metrų aukščio.
Vietos gyventoja Marina Efeškina vidurnaktį mobiliuoju telefonu surinko krašto nepaprastųjų situacijų vadovo Aleksandro Kazlikino numerį. Jis pažadėjo, kad į pagalbą „tuoj atplauks 15 valčių, kurios evakuos žmones”.
Pagalbos sulaukta tiktai po 12 valandų – apie vidurdienį, kai vandens lygis jau leido pravažiuoti didžiulėms mašinoms.
Iš jų išlipo gelbėtojai, pasisodino vaikus ant pečių, o suaugusiuosius, kuriems vanduo siekė iki krūtinės, vedė prie galiausiai atgabentų valčių.
„Plaukėme gatve tarsi upe. Su siaubu žiūrėjau į namus, nuverstus medžius ir išverstas tvoras.
Vienoje šalikelėje pamačiau senutės lavoną ir atpažinau savo kaimynę”, – pasakojo M. Efeškina.
Kompensacijos vėl išgaruos?
Vakar, visiškai nuslūgus vandens lygiui, vietos gyventojai skubėjo grįžti namo. Pirmiausia iš po griuvėsių teko traukti ne tik vertingus daiktus, bet ir žmones. Jie iš karto buvo laidojami toje vietoje, kur neseniai buvo potvynio nuplautos kapinės.
Čia atgulė ir 92 metų Valentinas Markozovas. Antrojo pasaulinio karo mūšius ištvėręs veteranas žuvo savo namuose, kurių, kaip ir daugelis pusiau užtvindytų namų gyventojų, nenorėjo palikti.
Mat baimintasi plėšikų. Ne veltui – Krymske plėšikavimo atvejų buvo užfiksuota jau kitą dieną po potvynio. Plėštos parduotuvės, namai ir vietos turgavietė.
Nuostoliai milžiniški, bet nusiminę vietos gyventojai kalba, kad tikrasis plėšikavimas dar nė neprasidėjo.
Antai valdžia pareiškė, kad iš karto po to, kai vanduo pradėjo slūgti, kiekvienai nuo potvynio nukentėjusiai šeimai buvo skirta 10 tūkstančių rublių būtiniausioms reikmėms.
Ne visi jų sulaukė, bet išgyvenę 2002 metų potvynį tik numojo ranka – jau matytas atvejis.
Todėl nedaug kas patikėjo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino staiga surengta viešųjų ryšių akcija.
Į nelaimės zoną atskridęs prezidentas rūsčiu veidu ir griežtu tonu pažadėjo nepalikti nukentėjusiųjų likimo valiai.
Turtą praradusiems pažadėtos 150 tūkst. rublių (12,7 tūkst. litų), žuvusiųjų artimiesiems – po 2 mln. rublių (apie 170 tūkst. litų) kompensacijos.
Valstybės vadovas taip pat pažadėjo atstatyti ar iš naujo pastatyti gamtos stichijos nušluotus būstus.
Tam prireiks mažiausiai 250–300 mln. rublių (21–25 mln. litų), tačiau vietos gyventojai baiminasi, kad didžioji šių pinigų dalis, kaip ir prieš 10 metų, nusės korumpuotų valdžios pareigūnų kišenėse.