„Mums perdavė 144 detalias rajono fotografijas. Kol kas išstudijavome 34. Likusias išanalizuosime per artimiausias dienas. Bet vaizdas jau aiškus“, - liepos 9, 10 ir 11 dienomis darytas nuotraukas komentavo nuotolinio Žemės stebėjimo iš kosmoso laboratorijos vadovas.
Pasak jo, mokslininkų tyrinėjimo objektas yra Adagumo upės baseinas, ant kurios krantų yra įsikūręs Krymskas. Iki Novorosijsko nuo tos vietos – 30 km.
Po mirtino potvynio, kuris nusinešė daugiau kaip 170 žmonių gyvybę, Krymsko gyventojai kaltino valdžią, kad ji atidarė Neberdžajaus upės užtvankos šliuzus ir atliekamą vandenį paleido į Krymską, kad išgelbėtų Novorosijską, kur yra naftos bazė. Mokslininkas neigia šiuos įtarimus.
„Krymske buvo daug kalbama apie Neberdžajaus vandens saugyklas. Rodau nuotraukas, darytas iš kosmoso: saugyklos pripildytos vandens, jis siekia užtvankos kraštus. Bet pati užtvanka nepažeista“, - atkreipė dėmesį L. Desinovas.
Mokslininkas pasakojo, kad liepos 6-osios vakarą Krymsko rajone iškrito 65 mm kritulių. Jie viršijo susigėrimo į gruntą normą. Naktį iš 6-osios į 7-ąją stipri liūtis pridėjo dar 156 mm. Manoma, kad vandens kiekis, kuris pasiekė Krymską, buvo apie 50 mln. kubinių metrų.
„Ta milžiniška potvynio srovė pakeliui į Krymską sutiko pirmą rimtesnę kliūtį – geležinkelio pylimą ir geležinkelio tiltą. Iki miesto nuo šios vietos – 2,2 km. Vanduo tekėjo pro pylimo ertmę po tiltu. Tarp tilto atramų – 30 metrų atstumas. Atrodytų, nemažai. Tačiau vandens srovėje buvo pilna šakų, medžių, akmenų, todėl ertmė greitai užsikimšo ir tapo savotiška užtvanka. Galiausiai didėjanti srovė pralaužė užtvanką ir pirmoji potvynio banga miestą pasiekė liepos 6-osios 22 val. 30 min. Tačiau tai dar nesukėlė didelių pasekmių.
Apie 23 val. liūtis sustiprėjo, ir miesto link pajudėjo naujos vandens masės. Geležinkelio pylimas tapo dar vienos potvynio bangos priežastimi. Viskas pasikartojo. Tai labai pablogino situaciją, bet netapo didžiosios katastrofos priežastimi.
Pietinėje Krymsko dalyje per Adagumo upę eina viadukas. Jo aukštis virš upės – apie 7 metrai. Štai čia ir sulaukta kritinio momento. Vartai po tiltu upės vandeniui lyg ir dideli – 80 metrų, bet ir jie netrukus buvo užnešti stambiomis ir smulkiomis šiukšlėmis, o galų gale visiškai užsikimšo. Užtvanka sulaikė riaumojančią srovę, vandens lygis kilo vis aukščiau ir aukščiau. Artėjo tragedijos akimirka.
Kai milžiniškas kiekis vandens pralaužė spontaniškai susidariusią užtvanką, gigantiška 7 metrų aukščio banga užvirto ant miesto ir jį paskandino. Nuo užtvankos išsiliejusi banga išsiplėtė iki 800 metrų. Ji užtvindė daugiau kaip pusę Krymsko miesto. Štai taip liepos 7 d. apie 3 val. ryto mieste įvyko katastrofiškas potvynis“, - tragedijos priežastis portalo trud.ru žurnalistams aiškino L. Desinovas.