Nuo praėjusių metų spalio mėnesio maištaujančių senelių judėjimas sudrebino visą Ispaniją.
Šie pensininkai okupuoja bankus, darbo biržas ar net autobusus. Jie reikalauja iš politikų pirmiausia rūpintis žmonėmis, o ne bankais ir piktinasi žiauriais vyriausybės socialinių teisių apkarpymais.
Šie seneliai kovoja ne pavieniui. Jie jau sukūrė visoje šalyje pagarsėjusį judėjimą skambiu pavadinimu – „Iaioflautas”.
Tai išvertus iš katalonų kalbos reiškia – „seneliai fleitos”. Už ką ir kodėl jie kovoja?
Pavadinimą davė politikė
„Mes visą gyvenimą kovojome už socialines teises, o dabar matome, kaip jas bandoma užgniaužti. Mūsų vaikų ir anūkų laukia juoda ateitis. Todėl ir nusprendėme stoti į kovą”, – sako vienas revoliucingai nusiteikusių senelių lyderių, judėjimo atstovas spaudai Felipe Arangurenas.
„Iaioflautas” – tokį keistą ir juokingą pavadinimą seneliai pasirinko neatsitiktinai.
Kai 2011-ųjų pavasarį Ispanijos miestuose nuvilnijo „pasipiktinusiųjų” (ispanų k. – „Indignados”) protestai, reikalaujantys iš politikų nustoti spekuliuoti ir keisti demokratijos modelį, šiuos protestuotojus garsi šalies politikė Esperanza Aguirre niekinamai pavadino „Perroflautas” (išvertus iš ispanų k. – „šuo fleita”).
E. Aguirre pati to nežinodama įtraukė į ispanų kalbą naują terminą ir įkvėpė revoliucingai nusiteikusių senelių judėjimo pavadinimą.
Politikė norėjo pasakyti, kad „pasipiktinusiųjų” protestai nerimti, kad juose dalyvauja tik vadinamuosiuose skvotuose gyvenantys ir nuolat šunis vedžiojantys bei gatvėse fleitomis grojantys pankai. Bet ji klydo – „pasipiktinusiųjų” gretos gausios ir margaspalvės. Tarp jų – ir revoliucingieji aštuoniasdešimtmečiai.
Senoliai išlaiko anūkus
„Mes nusprendėme prisijungti prie Ispanijoje kilusio „Indignados” judėjimo. Manome, kad ne mes esame atsakingi už Ispaniją siaubiančią krizę ir ne mes turime už ją dabar mokėti.
Daugelis „pasipiktinusiųjų” – jaunuoliai, prarastoji Ispanijos karta. O mes – seneliai, pensininkai, visą gyvenimą kovoję už tai, kad ši karta gyventų geriau”, – sako 62 metų Celestino.
Jis – vienas iš jauniausių „Iaioflautas” kolektyvo narių, kurių vidutinis amžius siekia 75 metus.
Tiesa, šiems seneliams tenka ne tik revoliucijos našta.
Nemažai jų yra vieninteliai įplaukų turintys šeimos nariai ir dabar iš pensijos išlaiko darbo neturinčius vaikus ir anūkus.
Okupuoja darbo biržą
Seneliai įspėja vyriausybę, kad galbūt jie atrodo lyg iš folkloro ir nepavojingi, bet nepasiduos ir pažadins visuomenę iš letargo.
„Iaioflautas” jau subūrė senyvo amžiaus žmonių grupuotes visoje Ispanijoje ir atliko nemažai protesto akcijų.
Vienas pagrindinių senelių kovos būdų – okupacija. Pagrindinis ginklas – plakatai. Apranga – fosforinės šviečiančios liemenės.
Barselonoje, reikalaudami pigesnio visuomeninio transporto, jie buvo užėmę miesto autobusą. Įvairiuose Ispanijos miestuose protestuodami prieš spekuliaciją, „Iaioflautas” užėmė bankų filialus.
Piktindamiesi nedarbu maištaujantys senukai ne sykį buvo įsiveržę ir į darbo biržų skyrius, banko filialus.
Maištautojų veikimo principas – trumpam įsiveržti į visuomenei jautrias vietas, ten prieš filmavimo kameras ir fotografuotojus perskaityti pasipiktinimo ir reikalavimų kupiną manifestą. Tuomet tęsti protesto akciją lauke.
Garbus amžius – privalumas
Protestuojantys seneliai maištaujančių jaunuolių atžvilgiu turi privalumą – garbų amžių. Todėl policija su jais per manifestacijas elgiasi kur kas atsargiau ir švelniau nei yra įpratusi.
„Iaioflautas” nepraleidžia nė vieno protesto. Jų plakatai visada mirga pirmuosiuose spaudos puslapiuose. „Kitas bedarbis tegu būna deputatas”, „Bankai – vagys”, „Spekuliantus – į kalėjimą” – teisybės reikalauja nenurimstantys pensininkai.
„Taip mes pasijutome gyvesni. Dabar mūsų gyvenimas – ne tik kortų žaidimas bare, jis įgijo ir politinį aspektą.
Mums smagu stebinti politikus ir policininkus, kai vietoj pankuojančio jaunimo protesto akcijoje jie susiduria su iš pažiūros tyliais ir niekam netrukdančiais pensininkais”, – sako F. Arangurenas.