Prancūzijos policijos reidai romų stovyklose Lilio mieste prasidėjo dar ketvirtadienį ir tęsėsi visą savaitgalį. Be to, pareigūnai žada tęsti darbą.
Prieš tai į pareigūnų akiratį buvo patekę Liono romai. Ketvirtadienį 240 iš nelegalių stovyklaviečių išvarytų čigonų išskrido į Rumuniją.
Kiekvienas į Rumuniją nusprendęs sugrįžti suaugęs romas gavo 300 eurų, o kiekvienas romų vaikas – 100 eurų.
Policija dirba tyliai, greitai ir tvarkingai.
Tačiau Prancūzijos sprendimas išardyti nelegalias romų stovyklavietes jau kelia susirūpinimą tarptautiniu mastu.
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad Prancūzija turėtų gerbti Europos Sąjungoje propaguojamą laisvą žmogaus judėjimą ir rasti stovyklų gyventojams kitą gyvenamąją vietą.
Anot organizacijos „Human Rights Watch” atstovės Veronikos Szente-Goldston, dėl praėjusios savaitės reidų be namų liko apie 60 vaikų.
Be to, romų stovyklų griovimas prieštarauja F. Hollande’o duotiems pažadams nebediskriminuoti romų.
Keliamas klausimas ir dėl to, ar tikrai kai kurie romai nusprendžia išvykti iš šalies savanoriškai. Kai kurios organizacijos tikina, kad taip tikrai nėra.
„F. Hollande’o pažadai nebeskriausti romų po praėjusios savaitės veiksmų negali skambėti dar nenuoširdžiau”, – sakė V. Szente-Goldston.
Vis dėlto Prancūzijos vidaus reikalų ministras Manuelis Valls’as atkerta, kad kiekvieno į Rumuniją išsiunčiamo romo atvejis yra atskirai įvertinamas Prancūzijos pareigūnų.
Paryžius savo veiksmus teisina ir teiginiais, esą romų stovyklos neatitinka sanitarinių reikalavimų bei kelia pavojų visuomenės sveikatai.
Romų grąžinimo į Rumuniją ir Bulgariją kampanija 2010-aisiais tuometį Prancūzijos prezidentą N. Sarkozy įtraukė į ginčą su Briuseliu, kai buvo įrodyta, kad prancūzai nusitaikė į konkrečią etninę grupę.
Per kampaniją, pradėtą 2010-ųjų rugpjūtį, iš nelegalių stovyklų Prancūzijoje išvaryta apie 10 tūkstančių romų.
