Tai pirmasis Rusijos ir Lenkijos istorijoje oficialus Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) vizitas į Lenkiją ir pirmasis patriarcho Kirilo apsilankymas Europos šalies, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, sostinėje.
Anksčiau Maskvos patriarchato bažnytinių išorės ryšių skyriaus pirmininko pavaduotojas protojerėjas Nikolajus Balašovas pareiškė, jog pirmasis Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo vizitas į Vakarų Europos kultūros šalį - Lenkiją rodo, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nori plėtoti ir stiprinti santykius su Katalikų Bažnyčia Europoje bendrųjų krikščioniškųjų dorovės vertybių srityje.
Bažnyčios vadovo vizito, kuris, ekspertų vertinimais, be abejo, bus istorinis, pagrindinis tikslas bus pasirašyti su katalikais kreipimąsi į Lenkijos ir Rusijos tautas.
Kaip pranešė patriarchato sekretorius spaudai diakonas Aleksandras Volkovas, „dokumente bus raginama plėtoti broliškus santykius tarp rusų ir lenkų tautų, kurių gyvenime krikščioniškoji pasaulėžiūra užima labai svarbią vietą“.
Drauge su ROB vadovu laišką pasirašys Lenkijos katalikų vyskupų konferencijos vadovas arkivyskupas Jozefas Michalikas (Juzefas Michalikas).
Derybos dėl tokio dokumento pasirašymo ir jos niuansų suderinimas pareikalavo maždaug trejų metų kruopštaus darbo.
Kaip anksčiau paaiškino Lenkijos vyskupų konferencijos sekretorius spaudai Jozefas Klochas (Juzefas Klochas), kreipimosi pasirašymą pagal reikšmingumą galima palyginti su vokiečių ir lenkų vyskupų pasikeitimu laiškais, kuris davė pradžią susitaikymui tarp lenkų ir vokiečių.
„Jis turi didžiulę reikšmę. Mes visi siejame jį su laišku, kuris parašė 1965 metais Lenkijos vyskupai Vokietijos vyskupams ir į kurį Vokietijos vyskupai atsakė 1966 metais. Šiuo atveju bus bendras laiškas, nukreiptas į suartėjimą“, - sakė jis, atsisakydamas išsamiau atskleisti suderintą tekstą.
Lenkijos ir Rusijos grupės sudėtingiems klausimams vienas pirmininkų, buvęs Lenkijos URM vadovas Adamas Rotfeldas, anksčiau kalbėdamasis su Rusijos žurnalistais, pažymėjo, jog dabartiniam gestui taip pat būdinga tai, kad jis adresuojamas ne dvasininkams, o žmonėms.
„Visų pirma, laiškas bendras. Antra, jo autoriai patys mano, kad tai proceso pradžia, vadinasi, procesas tęsis. Trečia, tai kreipimasis ne į ortodoksus ar katalikus, o kreipimasis į Rusijos ir Lenkijos tautas“, - sakė jis.
Tačiau A.Rotfeldas nemano, kad tokio susitikimo efektas bus gautas iš karto, ir lūžio jis neatneš, nors ir padarys teigiamą poveikį abiejų šalių santykiams.
„Šiandien religijos įtaka gyvenimui mažesnė nei anksčiau, bet nėra kitų institutų nei Rusijoje, nei Lenkijoje, kurie turėtų didesnę reikšmę nei Bažnyčia“, - paaiškino jis.
Pakvietė Kirilą atvykti su vizitu Lenkijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas Varšuvos ir visos Lenkijos metropolitas Sava. Pagal Ortodoksų Bažnyčios tradiciją, tapus patriarchu priimta lankyti bendratikius kitose valstybėse.
„Pagal sąrašą, mes esame 13-ieji“, - pranešė anksčiau metropolitas. Jis įsitikinęs, kad šis įvykis bus istorinis ženklas abiem tautoms. „Jo Šventenybės atvykimas, be abejo, turės didelę reikšmę, visų pirma religinę ir bažnytinę, bet taip pat ir visuomeninę“, - įsitikinęs jis.
Atvykimo dieną ROB vadovas dalyvaus pamaldose Varšuvos Marijos Magdalenos katedroje.
Sovietų karių memorialinėse kapinėse bus padėti vainikai. Patriarchas aplankys Balstogę, esančią šalies rytinėje dalyje, kur yra dauguma ortodoksų šventovių, taip pat vienuolyną Supraslėje ir šventovę Hainuvkos miestelyje, kur kasmet vyksta žinomas bažnytinės muzikos festivalis.
Taip pat numatytas susitikimas su Lenkijos Respublikos aukštais pasaulietinės valdžios atstovais, tarp jų su šalies prezidentu Bronislawu Komorowskiu (Bronislavu Komorovskiu) ir Senato pirmininku Bogdanu Borusewicziumi (Bogdamu Borusevičiumi).
Per Kristaus Atsimainymo šventę, rugpjūčio 19-ąją, ir jos išvakarėse Rusijos ir Lenkijos Ortodoksų Bažnyčių vadovai švęs pamaldas vienoje ortodoksų labiausiai gerbiamų Lenkijos vietų - Grabarkos kalne, kur stovi Šv. Mortos ir Marijos moterų vienuolynas.
„Ši vieta - ypatinga visiems lenkų ortodoksams šventovė, į kurią atvyksta daugybė tikinčiųjų būtent Kristaus Atsimainymo dieną“, - pažymėjo diakonas A.Volkovas. Būtent ten ir bus pasirašytas kreipimasis į Lenkijos ir Rusijos tautas.
Lenkijoje ortodoksai sudaro maždaug 2 proc. gyventojų, tai yra maždaug 600 tūkst. žmonių. Gyvena tikintieji daugiausia rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose. Lenkijos Ortodoksų Bažnyčia turi 237 parapijas (226 - Lenkijoje, ii - užsienyje) ir maždaug 420 dvasininkų.
Paskelbus 1918 metais nepriklausomą Lenkijos valstybę, patriarcho Tichono įsaku Ortodoksų Bažnyčiai Lenkijoje buvo suteikta plati autonomija, bet Varšuvos metropolitas Georgijus (Jaroszewskis) ragino įsteigti Lenkijoje autokefalinę (nepriklausomą) Bažnyčią.
Maskvos patriarchato duomenimis, 1920-30 metais vykdant polonizacijos politiką buvo sugriautos arba konfiskuotos daugiau kaip pusė Lenkijos ortodoksų šventovių, nugriauta Šv.Aleksandro Neviškio katedra, kurios vietoje šiandien stovi paminklas Nežinomajam kareiviui.
1924 metais Konstantinopolio patriarchas Grigorijus II pasirašė įsaką įsteigti Lenkijoje autokefalinę Bažnyčią, bet šios autokefalijos nepripažino Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. Tik po 24 metų buvo pasirašytas aktas dėl Lenkijos Ortodoksų Bažnyčios susivienijimo su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ir dėl autokefalijos suteikimo jai.
Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo vizitas į Lenkiją baigsis rugpjūčio 19 dieną.
