Tai pirmasis Rusijos ir Lenkijos istorijoje oficialus Rusijos
Ortodoksų Bažnyčios (ROB) vizitas į Lenkiją ir pirmasis
patriarcho Kirilo apsilankymas Europos šalies, kurioje gyventojų
daugumą sudaro katalikai, sostinėje.
Anksčiau Maskvos patriarchato bažnytinių išorės ryšių
skyriaus pirmininko pavaduotojas protojerėjas Nikolajus Balašovas
pareiškė, jog pirmasis Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo
vizitas į Vakarų Europos kultūros šalį - Lenkiją rodo, kad
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nori plėtoti ir stiprinti santykius su
Katalikų Bažnyčia Europoje bendrųjų krikščioniškųjų dorovės
vertybių srityje.
Bažnyčios vadovo vizito, kuris, ekspertų vertinimais, be abejo,
bus istorinis, pagrindinis tikslas bus pasirašyti su katalikais
kreipimąsi į Lenkijos ir Rusijos tautas.
Kaip pranešė patriarchato sekretorius spaudai diakonas
Aleksandras Volkovas, „dokumente bus raginama plėtoti broliškus
santykius tarp rusų ir lenkų tautų, kurių gyvenime
krikščioniškoji pasaulėžiūra užima labai svarbią vietą“.
Drauge su ROB vadovu laišką pasirašys Lenkijos katalikų
vyskupų konferencijos vadovas arkivyskupas Jozefas Michalikas
(Juzefas Michalikas).
Derybos dėl tokio dokumento pasirašymo ir jos niuansų
suderinimas pareikalavo maždaug trejų metų kruopštaus darbo.
Kaip anksčiau paaiškino Lenkijos vyskupų konferencijos
sekretorius spaudai Jozefas Klochas (Juzefas Klochas), kreipimosi
pasirašymą pagal reikšmingumą galima palyginti su vokiečių ir
lenkų vyskupų pasikeitimu laiškais, kuris davė pradžią
susitaikymui tarp lenkų ir vokiečių.
„Jis turi didžiulę reikšmę. Mes visi siejame jį su laišku,
kuris parašė 1965 metais Lenkijos vyskupai Vokietijos vyskupams ir
į kurį Vokietijos vyskupai atsakė 1966 metais. Šiuo atveju bus
bendras laiškas, nukreiptas į suartėjimą“, - sakė jis,
atsisakydamas išsamiau atskleisti suderintą tekstą.
Lenkijos ir Rusijos grupės sudėtingiems klausimams vienas
pirmininkų, buvęs Lenkijos URM vadovas Adamas Rotfeldas, anksčiau
kalbėdamasis su Rusijos žurnalistais, pažymėjo, jog dabartiniam
gestui taip pat būdinga tai, kad jis adresuojamas ne dvasininkams, o
žmonėms.
„Visų pirma, laiškas bendras. Antra, jo autoriai patys mano, kad
tai proceso pradžia, vadinasi, procesas tęsis. Trečia, tai
kreipimasis ne į ortodoksus ar katalikus, o kreipimasis į Rusijos ir
Lenkijos tautas“, - sakė jis.
Tačiau A.Rotfeldas nemano, kad tokio susitikimo efektas bus
gautas iš karto, ir lūžio jis neatneš, nors ir padarys teigiamą
poveikį abiejų šalių santykiams.
„Šiandien religijos įtaka gyvenimui mažesnė nei anksčiau, bet
nėra kitų institutų nei Rusijoje, nei Lenkijoje, kurie turėtų
didesnę reikšmę nei Bažnyčia“, - paaiškino jis.
Pakvietė Kirilą atvykti su vizitu Lenkijos Ortodoksų
Bažnyčios vadovas Varšuvos ir visos Lenkijos metropolitas Sava.
Pagal Ortodoksų Bažnyčios tradiciją, tapus patriarchu priimta
lankyti bendratikius kitose valstybėse.
„Pagal sąrašą, mes esame 13-ieji“, - pranešė anksčiau
metropolitas. Jis įsitikinęs, kad šis įvykis bus istorinis
ženklas abiem tautoms. „Jo Šventenybės atvykimas, be abejo, turės
didelę reikšmę, visų pirma religinę ir bažnytinę, bet taip pat
ir visuomeninę“, - įsitikinęs jis.
Atvykimo dieną ROB vadovas dalyvaus pamaldose Varšuvos Marijos
Magdalenos katedroje.
Sovietų karių memorialinėse kapinėse bus padėti vainikai.
Patriarchas aplankys Balstogę, esančią šalies rytinėje dalyje,
kur yra dauguma ortodoksų šventovių, taip pat vienuolyną
Supraslėje ir šventovę Hainuvkos miestelyje, kur kasmet vyksta
žinomas bažnytinės muzikos festivalis.
Taip pat numatytas susitikimas su Lenkijos Respublikos aukštais
pasaulietinės valdžios atstovais, tarp jų su šalies prezidentu
Bronislawu Komorowskiu (Bronislavu Komorovskiu) ir Senato pirmininku
Bogdanu Borusewicziumi (Bogdamu Borusevičiumi).
Per Kristaus Atsimainymo šventę, rugpjūčio 19-ąją, ir jos
išvakarėse Rusijos ir Lenkijos Ortodoksų Bažnyčių vadovai švęs
pamaldas vienoje ortodoksų labiausiai gerbiamų Lenkijos vietų -
Grabarkos kalne, kur stovi Šv. Mortos ir Marijos moterų vienuolynas.
„Ši vieta - ypatinga visiems lenkų ortodoksams šventovė, į
kurią atvyksta daugybė tikinčiųjų būtent Kristaus Atsimainymo
dieną“, - pažymėjo diakonas A.Volkovas. Būtent ten ir bus
pasirašytas kreipimasis į Lenkijos ir Rusijos tautas.
Lenkijoje ortodoksai sudaro maždaug 2 proc. gyventojų, tai yra
maždaug 600 tūkst. žmonių. Gyvena tikintieji daugiausia rytiniuose
ir pietrytiniuose rajonuose. Lenkijos Ortodoksų Bažnyčia turi 237
parapijas (226 - Lenkijoje, ii - užsienyje) ir maždaug 420
dvasininkų.
Paskelbus 1918 metais nepriklausomą Lenkijos valstybę,
patriarcho Tichono įsaku Ortodoksų Bažnyčiai Lenkijoje buvo
suteikta plati autonomija, bet Varšuvos metropolitas Georgijus
(Jaroszewskis) ragino įsteigti Lenkijoje autokefalinę
(nepriklausomą) Bažnyčią.
Maskvos patriarchato duomenimis, 1920-30 metais vykdant
polonizacijos politiką buvo sugriautos arba konfiskuotos daugiau kaip
pusė Lenkijos ortodoksų šventovių, nugriauta Šv.Aleksandro
Neviškio katedra, kurios vietoje šiandien stovi paminklas
Nežinomajam kareiviui.
1924 metais Konstantinopolio patriarchas Grigorijus II pasirašė
įsaką įsteigti Lenkijoje autokefalinę Bažnyčią, bet šios
autokefalijos nepripažino Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. Tik po 24
metų buvo pasirašytas aktas dėl Lenkijos Ortodoksų Bažnyčios
susivienijimo su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ir dėl autokefalijos
suteikimo jai.
Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo vizitas į Lenkiją
baigsis rugpjūčio 19 dieną.