Kasdien prie kalėjimo kameros, kur buvo laikomos 24-erių Maša Aliochina, 22-ejų Nadia Tolokonikova ir 30-metė Katia Samucevič, pasirodydavo didžiulis rotveileris.
Keturkojis kartu su konvojumi stebėjo, kaip merginas išvesdavo į kalėjimo koridorių, lydėjo iki suimtosioms skirtos mašinos ir važiavo į teismą.
„Konvojui skirtoje teismo patalpoje su mumis taip pat buvo šuo. Jis labai piktas, agresyvus.
Aš prašau, kad mane išvestų iš kameros – šuo vos nenutrūksta nuo pavadžio ir kinologui prireikia daug pastangų jį sulaikyti. Įsivaizduojate, jei kinologas šuns nesulaikytų?” – kalbėjo M.Aliochina.
Merginos puikiai supranta, kad tai dar vienas kankinimas, bandymas jas palaužti.
Rusijoje ir užsienyje jau liūdnai juokaujama, kad ant „Pussy Riot” urzgiantis rotveileris tapo griežtėjančios Kremliaus pozicijos simboliu – šalies gyventojus galima bauginti, sodinti į kalėjimus už pažiūras ir režimo kritiką. Tipiška autoritarinė valstybė.
Laisvos šalies nebeliko?
Kalėjimo, kur iki šiol buvo laikomos „Pussy Riot” narės, vadovybė tvirtina, kad tokios yra taisyklės. Šuo esą būtinas.
Tiesa, nutylėta, jog konvojus su šunimis retai pasitelkiamas net lydint žudikus maniakus.
Nutylėta ir apie kitus prioritetus. Pavyzdžiui, turėjęs vykti Rasulo Mirzajevo – garsaus sambo kovinio sporto atstovo, nužudžiusio studentą, teismas atidėtas.
O štai „Pussy Riot” procese jokių atidėliojimų – byla ėjo lyg per sviestą.
Tai – ne komedija, o tradicija Rusijoje jau tampantis paradoksas. Greičiausiai nuteisiami ne tie, kurie kelia realiausią grėsmę visuomenei, o tie, kurie kelia grėsmę kremliui. Mat „Pussy Riot” išdrįso protestuoti prieš šalies prezidentą Vladimirą Putiną.
Tokia nauja tvarka Rusijoje, kurioje pokyčiai, regis, vyksta atbuline pavara.
„Pussy Riot” merginos pasaulį išvydo pertvarkos laikais.
N.Tolokonikovos gimimo metais Rusijoje buvo panaikinta cenzūra ir garsusis 6-asis konstitucijos straipsnis apie vadovaujantį Komunistų partijos vaidmenį.
Teoriškai galėjai kalbėti ką nori ir protestuoti kada nori. Atrodė, kad išaugs laisvų žmonių karta. Tokios jautėsi „Pussy Riot” narės – jos išaugo laisvos. Įprato mėgautis laisve ir reikšti mintis.
„Esame laisvesnės už visus tuos žmones, kurie sėdi priešais mus kaltinimo pusėje, nes galime sakyti viską, ką norime, ir mes sakome viską, ką norime”, – teismo proceso metu sakė N.Tolokonikova.
Bet yra ir kitų sutapimų. Štai M.Aliochina mokyklą baigė, kai Maskvoje buvo nužudyta Ana Politkovskaja – garsi žurnalistė ir Kremliaus kritikė.
„Pussy Riot” taip pat yra Kremliaus kritikės. Ir su Kremliumi pastaraisiais metais ypač suartėjusios Stačiatikių bažnyčios bei korupciniais skandalais išgarsėjusio patriarcho Kirilo kritikės.
Už tai jos negavo kulkų į pakaušį, bet į kalėjimą įgrūstos merginos, regis, taps tokiu pat įrodymu ir signalu, kurį siunčia Kremlius – valdžios ir jos globotinių kritikos be pasekmių nebūna.
Nusikaltimo nėra? Bus
Už tai maištautojos ir buvo teisiamos. Nebuvo už ką – rado.
Net jei šioms merginoms pateiktas kaltinimas „netilpo” nė į vieną rusų kodeksą.
Oficialiai vasario 21-ąją surengusios koncertą Rusijos stačiatikių cerkvėje jos eilėmis apie korumpuotą bažnyčią ir supuvusią V.Putino valdžią Kremliuje esą įžeidė tikinčiųjų jausmus.
„Patriarchas Kirilas tiki Putinu, o ne Dievu”, – prie altoriaus šaipėsi merginos.
Merginos buvo apkaltintos piktavališku chuliganizmu, įvykdytu vadovaujantis neapykantos ir nesantaikos motyvais – taip skelbė speciali teismo užsakymu atlikta psichologinė-lingvistinė ekspertizė.
Dokumento autorystė laikoma paslaptimi, bet jį paviešinus apie šimtą žinomiausių Rusijos psichologų bendrame laiške suabejojo užsakomųjų ekspertų profesionalumu. Kaip ir paties nusikaltimo faktu.
Netgi vienas autoritetingiausių teisininkų, Rusijos Federacijos vyriausybės įgaliotasis atstovas aukščiausiose teisminėse instancijose, juridinių mokslų daktaras Michailas Barščevskis ne kartą spaudoje, per radiją ir televiziją pareiškė: „Tai – visiškai bjaurus poelgis, bet jis neturi nusikaltimo sudėties!”
Kad merginų poelgis nebuvo nusikaltimas Cerkvei, patvirtino vienas labiausiai gerbiamų Rusijos dvasininkų, asmeninis velionio patriarcho Aleksijaus II padėjėjas, Dvasinės akademijos profesorius, protodiakonas Andrejus Kurajevas.
„Eilėraščiai, kuriuos merginos šaukė Kristaus Išganytojo cerkvėje, – tai protestas prieš, jų nuomone, pernelyg didelį Stačiatikių cerkvės ir pasaulietinės valdžios suartėjimą.
Jei iš necenzūrinės kalbos išverstum į rusų, taptų aišku: joms atrodo, kad šią karštą rinkimų žiemą Stačiatikių cerkvė pažeidė politinį neutralumą ir, pagal jų logiką, čia buvo kažkoks abipusis ryšys – jei jau Cerkvė įsibrauna į politikos sritį, tai ir politika ateis į svečius pas Cerkvę”, – teigė A.Kurajevas. Tokie argumentai tiesiog buvo ignoruojami.
Tačiau triukšmo tai nenutildė, o vietinės reikšmės teismo procesas tapo pasauliniu įvykiu, kurį nušvietė didžiausios žiniasklaidos priemonės.
O teismą komentuodamos žmogaus teisių organizacijos Rusiją lygino su buvusia Sovietų Sąjunga. Ten irgi bausdavo už kritiką, pašaipas, tad ar Rusija kitokia?
Mėgino spausti psichologiškai
Iš Kremliaus ir vyriausybės rūmų jau net nutekėjo informacija, kad neva V.Putinas nesidžiaugia dėl tokios įvykių eigos.
„Norėjo užstoti patriarchą, o dabar nežino, kaip išsipainioti iš šios nelengvos istorijos”, – teigė vienas Kremliaus šaltinis.
Bet jei jau pradėjai žaidimą – reikia jį baigti ir eiti iki galo. Tradiciniu, V.Putino valdymo laikais įsitvirtinusiu principu – naudojant nešvarias priemones.
Tuo pat metu, kai vyko pirmosios „Pussy Riot” palaikymo akcijos ir rengtasi gynybai, tik buvo daromas spaudimas „Pussy Riot” advokatams Markui Feiginui ir Violetai Volkovai.
Anksčiau žinomi verslo sluoksniuose, sėkmės lydimi teisininkai dabar neteko klientų: jų paslaugų, darant spaudimą specialiosioms tarnyboms, atsisakė faktiškai visi klientai.
„Absoliučiai visi komercinių bylų klientai nutraukė su manimi sutartis. Paskutinis sutartį nutraukęs klientas sąžiningai prisipažino, kad dėl mano politinės veiklos jam iš atitinkamų organų atėjo pasiūlymas saugoti verslą ir atsisakyti mano, kaip advokato, paslaugų”, – sakė V.Volkova, prieš tai dirbusi prokurore.
Rusai pakeitė nuomonę
Bet spaudimas nepadėjo. Priešingai, šalies gyventojai vis dažniau pereina į „Pussy Riot” pusę.
Iš karto po „pankroko maldų” Kristaus Išganytojo cerkvėje merginas smerkė 80 procentų rusų (jas buvo siūloma išperti ar skirti bausmę 15 parų šluoti gatves), o dabar apklausos rodo, kad už merginų nuteisimą pasisako vos trečdalis šalies gyventojų – pagrindinai V.Putino rinkėjai.
Šimtas labiausiai gerbiamų Rusijos kultūros veikėjų pasirašė laišką, ginantį „Pussy Riot”, o vėliau internete savo parašus pridėjo dešimtys tūkstančių rusų.
Vieni išėjo į gatves pasipuošę kaukėmis, kurias dėvėjo „Pussy Riot” narės, kiti – su plakatais. Kaip ir pankroko grupę, pareigūnai tokius protestuotojus surakino antrankiais ir grūdo už grotų – „už viešosios tvarkos pažeidimus”.
Mat formaliai protestuoti prie teismo, kur rengti „Pussy Riot” teismo posėdžiai, niekam negalima. Prie cerkvių – irgi.
Bet žmonės toliau protestuoja gindami „Pussy Riot”. Ar to buvo galima tikėtis prieš metus, kai niekam nežinoma maištaujančių ir kvailiojančių merginų grupė nusifotografavo Kremliaus fone?
Šiaip ar taip, „Pussy Riot” gynyba dabar jau virto puolimu prieš Kremlių ir viso teisinio proceso farso dalyvius.
Antai teisėja Marija Syrova dabar nusipelnė tokio pasibjaurėjimu persmelkto priešiškumo, kaip dar neseniai jos tiesioginis viršininkas, Chamovnikų teismo pirmininkas Viktoras Danilkinas, nuteisęs Michailą Chodorkovskį ir Platoną Lebedevą antram bausmės laikui.
„Ji – iš prokurorų, plaktukėliu beldžia, bjaurybė, per teismą gali ir keiksmažodžių paleisti”, – taip M.Syrovą apibūdina jos kolegos.
Prisimena, kaip ji aštuoneriems metams nuteisė verslininką su tokia pat „politine” praeitimi. Jis spėjo išvykti į Vokietiją, o paskui – į Estiją. Tenykščiai teismai sutartinai pripažino nuosprendį užsakomuoju, o valdžios atsisakė Rusijai išduoti nekaltąjį.
Teisininkai neturėjo jokių iliuzijų dėl dabartinio nuosprendžio „Pussy Riot” merginoms: „Nuosprendis merginoms bus toks, kokio panorės V.Putinas, o M.Syrova – viso labo aktorė.”
Tuo pat metu įvairiausiuose rusų visuomenės sluoksniuose stiprėja sumišimas: kodėl?
„Vokiečių kalboje yra žodis Nestbeschmutzer – „savo lizdo teršėjas”. Šiuo žodžiu dabar vadinami tie rusų oficialūs asmenys, kurie tuščioje vietoje surengė gėdingiausią grupės „Pussy Riot” procesą”, – sakė žinomas istorijos mokslų daktaras Georgijus Mirskis.
Šios grupės dalyvių išsišokimas daugeliui nemalonus, jo motyvai nesuprantami, bet kas atsitiko?
„Negaliu nematyti, kokią didelę žalą šis procesas padarė Rusijos reputacijai, bent jau Vakarų pasaulio ir europietiškos krikščioniškosios civilizacijos akyse”, – krimtosi G.Mirskis.
Ir išties tarptautinė bendruomenė „Pussy Riot” teismo nepamiršo, kaip to tikėjosi Maskva, nuosprendžio skelbimą nukėlusi į penktadienį, prieš savaitgalį ir atostogas, kai daugelis nebekreipia dėmesio į naujienas. Dėmesys teismo procesui tik dar labiau išaugo.
Didele ir labai nemalonia staigmena Kremliui tapo naujausias stambiausio Europos žurnalo „Der Spiegel” numeris – jame pirmajame puslapyje įdėta vienos grupės narių N.Tolokonikovos nuotrauka su antrašte: „Putiniškoji Rusija – kelyje į tikrąją diktatūrą”.
O vokiečiai dar nepamiršo, kad kažkada buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pavadino dabartinį Rusijos prezidentą „tikruoju demokratu”.
Be to, per Rusijoje surengtus koncertus „Pussy Riot” palaikė Stingas ir Madonna, o Rusiją ir jos vadovybę Londone žiūrovai gėdino net po olimpinių rusų sportininkų pergalių.
Smūgis Stačiatikių cerkvei
Net jeigu Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas plūdosi socialiniame tinkle „Twitter”, už palaikymą „Pussy Riot” popkaralienę išvadinęs „kekše”, Kremliaus įvaizdžio specialistai galėjo rautis plaukus nuo galvos – sovietinių laikų cenzūros dėmė vis labiau lipo ne šiaip režimui ir jo atstovams, bet ir visai šaliai.
Tačiau ekspertai įsitikinę, kad labiau nei tarptautinis prestižas nukentės patys rusai. Žinoma, ne ekonomiškai – niekas dėl „Pussy Riot” teismo nenutrauks investicijų Rusijoje, nesustos ir prekyba. O prie kaltinimų žmogaus teisių pažeidimais Kremlius jau beveik spėjo įprasti – nereaguoja arba įžūliai atsikerta.
Ne, nukentės kiti. Ypač Rusijos tikintieji, mat didelę žalą patyrė Stačiatikių cerkvė. Ji, praradusi autoritetą, dabar talžoma iš visų pusių.
Iki šios istorijos po šalį ir taip sklandė daug kalbų apie Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo savanaudiškumą, gobšumą, apie putiniškosios valdžios, rusų specialiųjų tarnybų ir aukščiausios Stačiatikių cerkvės vadovybės suartėjimą.
Bet dabar, matyt, nuvarvėjo paskutinis lašas.
„Šiandien pagrindinė Rusijos stačiatikių cerkvės Maskvos patriarchato problema – visiška veidmainystė ir chamiškumas. Cerkvė faktiškai oficialiai prisipažįsta, kad Rusijos stačiatikių cerkvės hierarchai netiki Dievo”, – sako vienas autoritetingiausių Maskvos politologų Stanislavas Belkovskis.
Tikintieji rusai dabar net liūdnai juokauja, kad Viešpaties sumanymas akivaizdus: Rusijos stačiatikių cerkvė privalo diskredituoti pati save. Tiktai žemiau jau, regis, nėra kur pulti.
Antai kol vyko „Pussy Riot” procesas, Stačiatikių cerkvė, ir ypač patriarchas Kirilas, nė žodeliu neužsimindavo apie tyrimus, kuriuos norėta vykdyti prieš juos.
Užtat įgaliojimų viršijimu, korupcija ir nelegaliu verslu įtartas Kirilas mielai prabildavo apie „Pussy Riot” neva skleidžiamas satanistines idėjas, žlugusią moralę ir būtinybę bedieviams gauti pamoką. Esą kalėjimas „Pussy Riot” narėms taps puikia pamoka.
„Grupės „Pussy Riot” istorija – galbūt viena paskutinių Rusijos stačiatikių cerkvės, Maskvos patriarchato ir Kremliaus politikos diskreditavimo grandinėje”, – tikino S.Belkovskis.
Jeigu Rusija siekė parodyti savo galią, ji tai padarė prieš jaunas maištautojas užsiundydama rotveilerį. Bet tik apsijuokė prieš visą pasaulį ir darsyk priminė visiems, ko labiausiai bijo, – laisvės.
