Į Varšuvą susirinkę mažiau nei pusės iš 27 ES šalių diplomatijos vadovai paskelbė komunikatą „Europos ateitis”, kuriame pateikė siūlymus, kaip sustiprinti Bendriją.
„Europos Sąjunga pasiekė svarbią kryžkelę. Tebesitęsianti skolų krizė ir globalizacijos procesai Europai tapo nepaprastu iššūkiu, todėl būtina diskutuoti apie Europos ateitį”, – pabrėžiama dokumente.
Nesyk girdėti raginimai ir, regis, niekuo neišskirtiniai.
Tačiau komunikate išdėstyti siūlymai jau sulaukė ne pačių palankiausių įvertinimų. Mat kai kurios idėjos kelia grėsmę Bendrijos vienybei, kurios svarbą nuolat pabrėžia ES lyderiai.
Siekia stiprinti ES diplomatiją
Komunikatą parengė Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Portugalijos užsienio reikalų ministrai.
Paraginti Vokietijos diplomatijos vadovo Guido Westerwelle, jie devynis mėnesius diskutavo apie ateities iššūkius Europai. O dabar paskelbė savo išvadas.
Ministrų teigimu, ES prezidentas galėtų būti renkamas visų Bendrijos piliečių, bloko išorines sienas turėtų saugoti Europos pasienio policija.
11 šalių atstovai taip pat tvirtina, kad į euro zoną įeinančioms šalims turėtų būti skiriami atskiri rūmai Europos Parlamente.
Tačiau daugiausia dėmesio kreipiama į Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), vadovaujamą britės Catherine Ashton.
Ministrai reikalauja iki kitų metų persvarstyti EIVT pajėgumą ir jai suteikti daugiau galios energetikos, prekybos ir ES plėtros klausimais.
EIVT iš esmės taptų Bendrijos užsienio reikalų ministerija.
Gresia ginčai su Komisija
Ekspertų teigimu, tokiame pasiūlyme užkoduotas EIVT konfliktas su Europos Komisija (EK). Mat jį įgyvendinus iš pastarosios būtų atimta nemažai galios.
Dabar C. Ashton turi derinti veiksmus su Europos Sąjungos plėtros ir kaimynystės komisaru Štefanu Füle ir už vystymąsi atsakingu EK nariu Andriu Piebalgu.
Atsakomybę perleidus EIVT, komisarai taptų nereikalingi.
Abejonių jau sulaukė ir kita ministrų idėja: įvairias ES sutartis ateityje keisti daugumos balsavimu, kad „viena narė negalėtų blokuoti iniciatyvų”.
Iki šiol sprendimai Bendrijoje priimami tik pritarus visoms jos narėms. Tokią tvarką pakeitus, kurios nors šalies veto nebetektų prasmės.
„Kompromisų paieška 27 narių Bendrijoje tapo pernelyg lėta, skausminga ir griozdiška”, – skelbiama komunikate.
Veto teisė padėjo Lietuvai
Analitikų teigimu, tokiu siūlymu siekiama apeiti būsimus tradiciškai euroskeptiškos Jungtinės Karalystės veto. Esą Londonas tikrai neprisijungs prie projektų, kuriems nepritaria.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neabejotinai vetuotų komunikate iškeliamą bendros ES kariuomenės idėją.
Vis dėlto pasiūlymas dėl daugumos balsavimo aktualus ir kitoms ES narėms, kurios kartu su veto teise turėtų paaukoti ir dalį nacionalinių interesų.
Viena tokių šalių yra Lietuva. Vilnius 2008 metais vetavo ES ir Rusijos derybų dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties pradžią – siekta, kad į derybų mandatą būtų įtrauktos keturios Lietuvai svarbios deklaracijos.
Kitų Europos Sąjungos narių atstovai Lietuvą atvirai vadino galvos skausmu, tačiau galiausiai nusileido ir įtraukė Vilniui svarbius punktus į derybų mandato tekstą.
Lietuva daugumos balso nesibaimina?
„Nors tiesiogiai komunikato nerengiau, diskutavau apie jį su Vokietijos užsienio reikalų ministru, – „Lietuvos rytui” vakar teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. – Lietuvos balsas tikrai buvo girdimas.”
Pasak ministro, natūralu, kad krizės aplinkybėmis ieškoma efektyvesnio veikimo metodų: „Akcentuojamas ryšys tarp solidarumo ir atsakomybės.”
A.Ažubalis „Lietuvos rytui” tvirtino, kad sprendimų priėmimo balsų dauguma nereikėtų bijoti, nes toks metodas jau dabar taikomas ES teisėkūroje.
Vis dėlto ministras pripažino: „Kai kurios idėjos, pavyzdžiui, Europos Parlamento reforma, tikriausiai įmanomos tik keičiant sutartis. O sutarčių keitimas, žinoma, būtų nemažas iššūkis.”