Kurtas Westergaardas dėl savo anuometinių karikatūrų laikraštyje „Jyllands-Posten“ kone buvo nužudytas - jį 2010 metais užpuolė kirviu ginkluotas žudikas.
Dabar jis Austrijos žurnalui „News“ sakė, jog nesigaili dėl savo darbų ir jog žodžio laisvė yra pernelyg brangi, kad jos būtų galima atsisakyti.
„Ar ateityje turėtume leistis cenzūruojami islamo valdžių itin nedemokratiškose šalyse? Ar jiems reikėtų leisti ateityje nurodinėti Vokietijos kanclerei, ką ji turėtų pagerbti ir ko - ne? Ar tikrai jau taip toli nuėjome?“ - klausė jis, paminėdamas Angelos Merkel nuorodą į jo darbus.
Daugeliui musulmonų bet koks pranašo vaizdavimas jau yra šventvagystė, o karikatūros ir kitokie apibūdinimai provokavo protestus visame musulmoniškame pasaulyje. Naujausias toks pretekstas protestams yra mėgėjiškas JAV sukurtas antiislamiškas filmas.
77 metų K. Westergaardas sakė, kad vis dar gyvena nuolatinėje baimėje dėl galimo naujo mėginimo jį nužudyti.
Jo namai jau tapę „tvirtove“ su policijos postu galiniame kieme ir asmens sargybiniais, kurie jį ir jo žmoną vežioja galinėse šarvuoto automobilio sėdynėse.
„Negaliu net nueiti apsipirkti ar pasėdėti kavinėje“, - sakė jis interviu, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį.
K. Westergaardo nuomone, musulmonus pašiepiančios karikatūros gali signalizuoti, kad Vakarų kultūros laiko juos visuomenės dalimi. „Bet mes vieni kitų nesuprantame“, - pridūrė jis.
Taip yra dėl to, kad „ilgą laiką dalyvavome kultūriniame kare“, kuris vyksta ne tik tarp Vakarų ir Artimųjų Rytų, bet ir tiesiogiai Vakarų visuomenėse, kur, pasak jo, daugelis musulmonų atrodo nesuprantantys ar negerbiantys demokratijos bei žodžio laisvės.
Pasak K. Westergaardo, karikatūrininkai negali nutraukti savo darbo kritiškai išryškinti aktualijas.
„Ir taip pakankamai blogai, kai tokie žmonės kaip politikai ar žurnalistai, kurie dirba su žodžiais, nebenori sakyti ir rašyti dalykų, kurie yra akivaizdūs. Mes prie to pripratome, bet, laimei, dar ne prie (minties. - Red.), kad piešinių draudimai tuo tarpu taip pat įsigali“, - sakė jis.
