Lietuvos diplomatas BNS sakė, kad pažangą Afganistane rodo
augantis mokyklas lankančių mergaičių skaičius, didėjantis
šalies bendrasis vidaus produktas ir vis intensyvesnis eismas Kabulo
gatvėse. Tačiau jis pažymėjo, kad nemažą dalį Afganistano
pajamų sudaro tarptautinės bendruomenės parama, o rūpestį kelia
Vakaruose augantis nenoras kalbėti apie problemas Afganistane.
„Tai yra akivaizdi pažanga, tačiau ji trapi. Visuomenė
susirūpinus, kas gi vyks po 2014 metų, ar Vakarai neatsuks nugaros,
kaip įvyko 1989 metais po Sovietų Sąjungos karo Afganistane, ar bus
toliau teikiama tiek finansinė, tiek mentorinė pagalba apmokant
karius ir policininkus. Todėl mes, Vakarai, tarptautinė
bendruomenė, negali padaryti antros istorinės klaidos, kurią
padarė 1989 metais, kai Sovietų Sąjungai pasitraukus buvo nutraukta
parama ir dėmesys Afganistanui“, - kalbėjo V. Ušackas.
„Aš stebiu su tam tikru susirūpinimu, kad politinis Vakarų
elitas kažkaip nebenoriai kalba apie Afganistaną. Suprantama, kad
yra nauji iššūkių regionai, kaip Sirija, Iranas, tačiau būtų
ganėtinai neatsakinga, jei susidarytų tokia nuomonė, kad reikalai
čia išspręsti - susipakuojame ir išvykstame“, - teigė ES misijos
Afganistane vadovas.
„Tiek Amerika, tiek ES, tiek ir kitos šalys yra svarbios tam, kad
nepaliktų Afganistano vieno toje situacijoje, kurioje jis dabar yra,
kad tai netaptų paskata ir priežastimi tiek vidaus konfliktui ar
pilietiniam karui, ar juo labiau regioniniam konfliktui, kad vėl
Afganistanas taptų tarptautinio terorizmo šaltiniu“, - kalbėjo ES
diplomatas.
Pasak V. Ušacko, tarptautinė parama Afganistanui bus reikalinga
dar ilgai po 2014 metų, kai kovinius veiksmus šioje šalyje planuoja
nutraukti NATO vadovaujamos tarptautinės koalicijos pajėgos.
Jis pažymėjo, kad apie 80 proc. Afganistano gyventojų yra
neraštingi, o didžiuliai šalyje esantys gamtos ištekliai
neišnaudojami. Situaciją Afganistane jis palygino su pasiektu upės
viduriu.
„Plaukimo nepratęsus į kitą krantą - tas laivelis gali ir
nuskęsti“, - teigė ambasadorius.
Pagal dabartinį planą, didžioji dalis NATO ir jos šalių
partnerių pajėgų iš Afganistano turėtų pasitraukti 2014 metais.
Po 2014-ųjų Afganistane liks tik nedideli specialiųjų operacijų
pajėgų vienetai ir vietos pajėgas rengiantys kariniai
instruktoriai. Tačiau kruvini išpuoliai, kuriuose žūva vietos ir
užsienio kariai bei civiliai gyventojai, Afganistane nesiliauja,
todėl auga ir susirūpinimas, kas nutiks iš šalies pasitraukus
tarptautinėms pajėgoms.
Šiuo metu Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje (ISAF)
Afganistane tarnauja ir apie 260 Lietuvos karių. Po 2013 metų,
uždarius Lietuvos vadovaujamą Goro provincijos atkūrimo grupę,
daugiau nei pusė jų į šią misiją nebevyks. Tuomet Afganistane
ir toliau liks Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos, Oro
pajėgų patarėjų grupė, Lietuvos specialiosios misijos apsaugos
grupė, nacionalinės paramos elemento (logistikos) kariai ir keli
štabo karininkai.